Mokyklų mainų partnerystės projektas

2020-2022 metai

Erasmus+ School Exchange Partnership Project (KA2)

"ENGAGING WAYS TO SCIENCE: EMPOWERING PROJECT-BASED LEARNING FOR INTERDISCIPLINARY SCIENCE EDUCATION"

„Patrauklus gamtos mokslų mokymas(is): projektų metodu grįsto mokymosi stiprinimas tarpdalykiniais ryšiais paremtam gamtos mokslų dėstymui“

erasmusve    scientify_on-white

Apie projektą:

Dalyvauja 4 šalys – Vokietija, Vengrija, Lietuva ir Portugalija.

Projekto trukmė - 2 metai (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.).

Apima šiuos dalykus - matematika, fizika, biologija, chemija ir anglų kalba.

Dalyviai – minėtų dalykų mokytojai ir mokiniai (15-18 metų).

Numatomi rezultatai – internetinis puslapis, leidinys, video medžiaga.

Numatomi projekto įgyvendinimo žingsniai https://prezi.com/view/Vn35NwkKNyh6eSQJA44v/

Projekto internetinis puslapis http://www.scientify-erasmus.net/

2022-12-21

Darbingas ir šiltas „Erasmus +“ susitikimas

2022 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 2 d. Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje buvo galima pajusti didesnį šurmulį, girdėti anglų kalba besikalbančius mokinius ir mokytojus, mokyklų mainų partnerystės projekto dalyvius. Čia į veiklas buvo susirinkę mokytojai ir mokiniai iš gimnazijos partnerinių mokyklų: Jedlik Ányos gimnazijos (Vengrija), Agrupamento de Escolas Daniel Sampaio (Portugalija) bei Johann-Heinrich-Voss mokyklos (Vokietija).

Pagal numatytą projekto „Scientify“ veiklų planą, organizuota jungtinė personalo mokymo(si) veikla „Vertinimo būdai“ (mokytojams) bei trumpalaikiai mokinių grupių mainai „Studijų rateliai gamtos mokslų mokymuisi“ (mokiniams).

Tarptautinė mokytojų komanda dalyvavo seminare „Vertinimas mokymosi sėkmei“. Jį vedė VU Šiaulių akademijos doc. dr. Ramutė Gaučaitė. Jame labai profesionaliai, pateikiant daug naudingų įžvalgų, pavyzdžių, buvo kalbama apie mokinių įtraukimo į į(si)vertinimo procesą būtinumą ir būdus, susitarimų, pamokos planavimo, galvojant apie sėkmės kriterijus, svarbą. Aptarti ir statuso, autonomijos, aiškumo, susietumo, socialinio teisingumo principai, kurių būtina laikytis, siekiant, kad vertinimas skatintų mokymąsi. Be to, paanalizuoti ir vertinimo instrumento (vertinimo rubrikos) kūrimo niuansai. Kartu su Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokytojais kolegos iš kitų šalių dalijosi gerąja vertinimo, kai organizuojami trumpalaikiai tarpdalykiniai gamtos mokslų projektai, patirtimi. Vertinimo įrankį, tinkamą įsivertinti ir vertinti studijų ratelių veiklų metu, kolegoms pristatė mokytojos Rasa Bertulienė ir Rita Vinskūnaitė. Po to organizuotose praktinėse veiklose – per mokinių pristatymus svečiai galėjo šiuos įrankius išbandyti, aptarti, teikti pasiūlymus.

Mokinių mokymosi savaitė pradėta įsimintinu, žaismingu komandos formavimo rytmečiu, kurį organizavo mokytojos Inesa Tamulionytė-Poškauskienė bei Roma Stočkė. Vėliau išklausyti visų mokyklų komandų pristatymai apie studijų ratelių veiklas, organizuotas prieš atvykstant į susitikimą. Šie pasidalijimai buvo tarsi įžanga į tarptautinių studijų ratelių užsiėmimus Pakruojyje. Mokiniai, dirbdami 4 tarptautinėse grupelėse (po 6 mokinius), skaitė ir aptarė straipsnius, susijusius su T. Grotuso gyvenimu bei atradimais, parengė grupių darbo pristatymus. Labai norisi paminėti, kad visi pristatymai vyko Vilniaus universiteto Gamtos ir geomokslų fakultete. Čia dekanas profesorius A. Kareiva pakomentavo mokinių darbus, pasakojo apie tuos mokslininko darbus, kurie dar liko nepaminėti. Profesoriaus iniciatyva mokiniams buvo pristatytos laboratorijos, jų įranga. Pratęsdami studijų ratelių apie T. Grotuso atradimus tyrinėjimus, mokiniai vyko į VU Šiaulių akademijos STEAM centro užsiėmimus. Atlikti du tiriamieji darbai „Vaivorykštė delne“ bei „Kokie augalų pigmentai dalyvauja fotosintezės procese?“

Mokymosi veiklos papildytos edukacinėmis programomis, ekskursijomis. Jos padėjo dar labiau pažinti Pakruojo kraštą, likusią Lietuvą, jos kultūrą. Dalyvauta ekskursijoje AB „Dolomito“ karjeruose, stebėtas sprogdinimas. Vykta ir į Kryžių kalną. O kaip be sostinės? Vilniuje rasta laiko patyrinėti žavingai šventėms pasipuošusį senamiestį, papildyti žinias apie Lietuvą, apsilankant Valdovų rūmuose. Tiesa, nepamiršta, kad kulinarinis paveldas irgi yra kultūros dalis. Mokinius pakvietėme dalyvauti šakočių kepimo edukacijoje, o mokytojai aplankė Šiaulių „Rūtos“ muziejų, gamino ir ragavo lietuviškus saldainius.

Veiklos mokytojams pastiprino jų vertinimo metodikos žinias ir įgūdžius. Mokiniai praplėtė savo gamtos mokslų akiratį, studijuodami ir drauge aptardami T. Grotuso atradimus, atlikdami aukštesnio lygmens tiriamuosius darbus. Be šių dalykų, visa ši savaitė džiugino labai šiltu, partnerišku bendravimu ir bendradarbiavimu. Pirmiausia, mūsų mokinių tėvų, rajono savivaldybės, Vilniaus universiteto, VU Šiaulių akademijos STEAM centro, AB „Dolomito“ parodytas dėmesys, pagalba, įgyvendinant programą, tapo tarptautinio mokymosi veiklų svarumo ir kokybės dalimi. Svečiai pastebėjo, kad mokyklos komandos nariai dirbo labai darniai, pagelbėdami vieni kitiems, pasidalydami užduotimis. Ir nors oras buvo žvarbokas, šildė projekto dalyvių nuoširdūs pokalbiai, pozityvus nusiteikimas, galimybė atsiremti vienas į kitą, dalinimasis patirtimi. Visos šios detalės – patvirtinimas, kad tarptautines veiklas gimnazijoje gaubė tikroji „Erasmus+“ dvasia – efektyvių mainų ir praturtinančios bendrystės atmosfera.

Projekto koordinatorė Rima Leimontienė

2022-10-21

ERASMUS+ MOKYMOSI IŠVYKA Į VOKIETIJĄ

2022 m. rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokinių ir mokytojų komanda dalyvavo „ERASMUS+“ mokyklų mainų partnerystės projekte „SCIENTIFY“. Mokinių komandą sudarė Julius Šapoka, Matas Šimanskis, Agnietė Kapučinskaitė ir Elinga Gendvilaitė. Projektas vyko Šiaurės Vokietijoje, Šlėzvigo- Holšteino regione, Eutin mieste. Dalyvavo mokiniai iš Lietuvos, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos.

Eksperimentiniai projektai

Savaitę trukusių mokinių grupių mainų veiklos „Atrask ir tyrinėk pasitelkdamas gamtos mokslus: kasdieniniai ir gamtos reiškiniai“ vyko grupėse Johann Heinrich Voss mokykloje Eutin mieste. Tyrinėjome pasirinktus su gamtos mokslais susijusius reiškinius. Mes buvome suskirstyti į 4 grupes, kurių kiekvieną sudarė mokiniai iš visų 4 dalyvavusių šalių. Komandos gavo po didelę dėžę įvairių daiktų. Naudodamiesi jais, turėjome paruošti pristatymą apie kokį nors kasdienį reiškinį iš gamtos mokslų pusės. Grupės pristatė energijos formas ir jų virsmus, vandens verpetų susidarymą upėse, šokinėjimo su guma nuo tilto fizikinius ir cheminius procesus bei saulės baterijas.

Šiaurės Vokietijos pažinimas

Be to, galėjome pakeliauti po Šiaurės Vokietiją – regioną tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Šis kraštas žymus savo uostais, išskirtine gamta, vokiečių ir skandinavų tradicijas sujungiančia kultūra. Mes aplankėme didžiuosius miestus: Šlėzvigo- Holšteino sostinę Kylį, istorinės Hanzos prekybininkų sąjungos miestą Liubeką, garsėjantį marcipaniniais saldainiais, Danijos pašonėje esantį Flensburgą bei Hamburgą, antrą didžiausią uostamiestį Europoje. Šiuose miestuose ne tik leidome laisvą laiką, bet ir atlikome įvairias užduotis. Liubeke mums buvo organizuotos detekyvinės orientacinės varžybos. Flensburge aplankėme interaktyvų mokslo muziejų „Phanomenta“.

Įsimintiniausia išvyka – Husumo purvynai

Daugeliui įsimintiniausia tapo tiriamoji kelionė į išskirtinės gamtos kampelį – Husumo purvynus. Po dviejų valandų kelionės autobusu išlipome į šaltą ir vėjuotą pievą prie Šiaurės jūros. Palipus pylimu, prieš mus atsivėrė vieta, kurią turėsime tyrinėti – pilka bala, besidriekianti į visas puses, kiek tik aprėpia akys. Po kurio laiko ir taip jau drebantys mūsų kūnai buvo informuoti, jog kitą tyrinėjimo etapą tęsime basomis. Iš pradžių tai neskambėjo itin gundančiai, bet galiausiai perlipome per savo nusistatymą. Jis pasirodė buvęs didesnis trukdis betarpiškai patirčiai už patį šaltį. Husumo purvynai yra ypatinga vieta, įtraukta į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą. Jie ypatingi tuo, kad čia nuolat keičiasi potvyniai ir atoslūgiai. Tai sudaro neįprastas gamtines sąlygas, išlaikoma unikali biologinė įvairovė, kurią ir tyrinėjome. Purvynai yra namai kirmėlėms, įvairiems moliuskams, krabams ir daugeliui kitų gyvių. Tai svarbus maisto šaltinis praskrendantiems paukščiams. Nors Husumo purvynai iš pradžių neatrodė kaip itin malonus būdas praleisti laiką, tačiau galiausiai daugeliui tai tapo viena įdomiausių ir įsimintiniausių veiklų.

Gyvenimas šeimose

Vienas svarbiausių dalykų, kas daro šiuos programos „ERASMUS + “projektus ypatingus, yra gyvenimas šeimose. Suprantame, kad nėra lengva taip paprastai priimti naują žmogų į savo gyvenimą, tačiau galime džiaugtis, kad vokiečių šeimos mus sutiko tikrai be galo šiltai, jaukiai ir maloniai. Štai ką apie gyvenimą savo mainų šeimoje sako Julius: „Mano bendraamžio tėvai buvo be galo malonūs, draugiški ir svetingi. Šeimos nariai mokėjo anglų kalbą, tad susikalbėjom sklandžiai, be problemų. Tai mus suartino. Namai jaukūs, tvarkingi. Gavau ir atskirą kambarį. Maistas buvo nuostabus. Taip pat turėjome ir visai gražią tradiciją – kiekvieną rytą kartu išgerti kavos, papusryčiauti.“ Matas dalijasi tokiais įspūdžiais: „Mane visa šeimyna priėmė labai šiltai. Tą patį vakarą berniuko, pas kurį gyvenau, tėtis sugalvojo pagaminti kiniško maisto. Buvo labai skanu. Bevalgydami kalbėjome apie hobius, aplankytas šalis bei tradicijas. Man labai patiko tai, jog tiek aš, tiek berniukas, pas kurį gyvenau, turėjome tą patį pomėgį krepšinį. Vieną dieną jis mane nusivedė į krepšinio komandos treniruotę. Pastebėjau, jog visi deriniai ir sporto pratimai yra labai panašūs į tuos, kuriuos atliekame Pakruojyje.“ Agnietė nori pridurti: „Džiaugiuosi šeima, kuri mane priėmė. Visi: tiek Arne, mano bendraamžis, tiek jo tėvai, buvo be galo šilti ir draugiški. Su jais praleidome nemažai laiko, daug bendravome: kartu valgėme pusryčius ir vakarienę, vieną vakarą žaidėme stalo žaidimus, paskutinę dieną kartu vakarieniavome graikų restorane. Manau, kad viena yra sutikti priimti žmogų po savu stogu, o kita paversti jį savo šeimos nariu. Jaučiau, kad mano šeima darė viską, kad pasijusčiau jų dalimi nors vieną savaitę. Už tai esu jiems labai dėkinga.“ Elinga dalijasi tokiomis mintimis: „Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šiame projekte. Visi grįžome kupini naujų įspūdžių ir patirčių, kurių niekada nepamiršime. Šeimos visus priėmė svetingai, o ir kiti programos nariai buvo malonūs, stengdavosi padėti bet kokioje situacijoje. Nuostabu, kad Europos jaunimas gali taip bendradarbiauti ir mokytis kartu, pažinti vieni kitus.“

Mokymosi savaitės vertė

Apibendrindami galime pasakyti, kad šis projektas kiekvienam iš mūsų suteikė kur kas daugiau nei vien tik naujų gamtos mokslų ar anglų kalbos žinių. Ši savaitė buvo be galo įsimintina: žavėjo kelionės, džiugino atlikti gamtamoksliniai darbai, tačiau labiausiai patiko žmonės, su kurias susipažinome ir kartu praleidome laiką. Kone kiekvieną šios kelionės žingsnį lydėjo naujos patirtys, kurios buvo be galo ypatingos ir naudingos mums visiems. Turbūt nė vienas mūsų negrįžo visiškai toks pat, koks išvažiavo. Kiekvienas pasiėmėme po dalelę to, ką buvo naudinga išmokti ir sužinoti, ir to, kas mus padaro geresniais žmonėmis.

Julius Šapoka, Matas Šimanskis, Agnietė Kapučinskaitė ir Elinga Gendvilaitė

2022-10-10

Iš Šlėzvigo-Holšteino žemės pasivežta idėjų gamtos mokslams mokyti

Rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis „Atžalyno“ gimnazijos mokytojų ir mokinių komanda dalyvavo „ERASMUS+“ mokyklų mainų partnerystės projekto „Patrauklus gamtos mokslų mokymas(is): projektų metodu grįsto mokymosi stiprinimas tarpdalykiniais ryšiais paremtam gamtos mokslų dėstymui“ mokymosi veiklose Eutin mieste Vokietijoje. Mokymosi veiklas organizavo partnerinė institucija

Johann Heinrich Voss Schule. Mokytojų komanda, kurią sudarė projekto koordinatorė Rima Leimontienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, chemijos mokytoja Rasa Augustinaitienė ir anglų kalbos mokytoja Rasa Stravinskienė, įsijungė į jungtines personalo mokymosi veiklas „Mokymosi rateliai gamtos mokslų mokymui“. Johann Heirich Voss mokyklos koordinatorė Alheid Szellinski pristatė metodus, kurie gali būti taikomi, organizuojant mokymosi ratelių veiklas. Vadovaujami Šlėzvigo-Holšteino mokyklų kokybės gerinimo instituto studijų direktoriaus ir gamtos mokslų konsultanto, taip pat žurnalų „Biologija 5-10“, „Gamtos mokslai 5-10“, leidžiamų Friedrich leidykloje Hanoveryje, vieno iš redaktorių ir autoriaus K.H. Ricker mokytojai, vykdydami gamtos mokslų eksperimentus, gilinosi į „Placemat“ metodo pritaikymą. Apie ekologines problemas privertė susimąstyti Kylio universiteto profesoriaus Volkmar Helbig paskaita „Vandenilis – tik svajonė ar mūsų problemų sprendimas?“ Profesorius akcentavo politikų sprendimus dėl žaliosios energijos, vandenilio gavimo ir panaudojimo galimybės, jo svarbą ateities kartoms.

Gimnazijos mokinių komandos nariai: Agnietė Kapučinskaitė, Elinga Gendvilaitė, Matas Šimanskis ir Julius Šapoka, mokymosi veiklose tobulino eksperimentinio darbo įgūdžius. Gimnazistai tarptautinėse komandose generavo idėjas, planavo integruotus gamtos mokslų eksperimentus, juos atliko ir pristatė rezultatus.

Susitikimo šeimininkai – Johann Heinrich Voss mokyklos mokytojai ir mokiniai – didžiuojasi savo didele ir erdvia mokykla, kuri pastatyta 1913 m. ant kalno senojoje miesto dalyje. Mokiniams sudarytos puikios sąlygos mokytis visų dalykų: erdvios ir priemonėmis aprūpintos gamtos mokslų laboratorijos, aktų salėje bei muzikos kabinete gausu įvairiausių instrumentų, įspūdingas dailės kabinetas nepaliko abejingų nei mokytojų, nei mokinių. Įdomu tai, kad per pertraukas norinčių sportuoti mokyklos aikštyne mokinių yra tiek daug, kad yra sudarytas grafikas, kurio visi mokiniai laikosi. Mokyklos bufete kiekvieną dieną savanoriauja po du mokinių tėvus ir vienas mokytoją – jie priešpiečiams gamina sumuštinius.

Mokiniai ir mokytojai ne tik vykdė eksperimentus, bet ir turėjo progą susipažinti su šiaurės Vokietijos kultūra bei pabendrauti su bendraminčiais projekto partneriais iš Portugalijos bei Vengrijos. Visiems svečiams buvo sudarytos galimybės susipažinti su rožių miestu Eutin, kurio gėlynuose dominuoja rožės, nuostabia šio miesto architektūra, viena didžiausių ir gražiausių, menančių šimtmečių didikų ir jų šeimų istorijas pilių Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Abejingų nepaliko pilies parkas, kuriame nusidriekia įspūdinga kelių šimtų metrų 102 šimtamečių liepų alėja.

Vokiečiai projekto partneriai ne tik puikiai suorganizavo akademines veiklas, bet ir sudarė sąlygas pabūti prie Šiaurės ir Baltijos jūrų. Tyrinėti ir Šiaurės jūros pakrantėje prie Husumo atsiveriantys purvynai (Vadeno jūros nacionalinio parko dalis, unikalus „UNESCO“ pasaulio gamtos paveldas). Buvo aplankytas „Phänomenta“ (interaktyvus gamtos mokslų muziejus) Flensburgo mieste, pasitelkiant interaktyvias užduotis susipažinta su istorine architektūra nustebinančiu Liubeko miestu. Marcipanų parduotuvėje-kavinėje aplankyta istorinė ekspozicija, paragauta tikrųjų Liubeko Niederegger marcipanų.

Grįžome įgiję naujų žinių ir susipažinę su šiaurės Vokietija, jos kultūra. Tęsdami projekto veiklas lapkričio mėnesio pabaigoje lauksime partnerinių institucijų komandų savo gimnazijoje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, chemijos mokytoja Rasa Augustinaitienė ir anglų kalbos mokytoja Rasa Stravinskienė

2022-06-14

Mokymas(is) Vengrijoje – ugdymas(is) kitaip

2022 m. gegužės 19-25 dienomis Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokiniai Gerda Bertulytė, Patricija Geležėlytė, Austėja Sadzevičiūtė (III b) ir Vincentas Lekas (II c) dalyvavo Jedlik Anyos gimnazijos (Budapeštas, Vengrija) organizuotose mokymosi vizito veiklose. Jos vyko įgyvendinant ERASMUS+ mokyklų mainų partnerystės projekto trumpalaikius mokinių grupių mainus, kurių tema – „Filmų ir gamtos mokslų laboratorija“. Mainuose, be vengrų ir lietuvių, dalyvavo mokyklų komandos iš Portugalijos ir Vokietijos.

Mokymo(si) veiklos

Susipažinome su Vengrijos mokykla, kitų šalių projekto dalyviais ir pristatėme savo ruoštus darbus. Pirmiausia kiekvienos šalies mokiniai turėjo pristatyti savo atliktą gamtamokslinį projektą, susietą su pasirinku filmu. Vengrai ir portugalai papasakojo apie savo veiklas, kurias įkvėpė filmas „Marsietis“, vokiečiai - pagal filmą „Gataka“. Vengrai dar parodė ir kelis eksperimentus, pavyzdžiui, kaip pasigaminti slankiojo smėlio atitikmenį iš krakmolo. Mes pristatėme veiklas, susietas su epizodu iš filmo „Žmogus voras 2“, parodydami vaizdo įrašą, kuriame iliustruojami užsiėmimai, kuriuose dalyvavome. Vėliau apie visa tai plačiau paaiškinome rodydami pateiktis. Po vykusios refleksijos pastebėjome, kad bendraamžiai liko sužavėti mūsų pristatymo.

Lankėmės integruotoje biologijos ir IT pamokoje apie Čarlzo Darvino teoriją. Be to, aiškinomės, kokie turi būti paukščių snapai, kad jų rūšys galėtų išgyventi. Taip pat žaidėme gamtamokslinius žaidimus, susijusius su klimato kaita, augalo auginimu, populiacijos augimo nustatymu. Žaidimų pagrindas buvo komandinis darbas. Atsigauti nuo protinės veiklos buvo organizuota sporto popietė mokyklos stadione: žaidėme krepšinį, žolės riedulį, tinklinį ir badmintoną. Visos šios mokymo(si) veiklos suteikė daug naujos, įdomios, reikalingos patirties ir įspūdžių.

Dvi dienas dalyvavome užsiėmimuose mokykloje. Pavyzdžiui, klausėmės paskaitos apie Darvino teoriją. Buvo ir fizinio ugdymo pamoka: pasirinktinai žaidėme krepšinį, žolės riedulį, futbolą, badmintoną.

Kultūrinė veikla – žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti

Užsukome į muziejų „Palace of wonders“, kuriame gilinome žinias apie gamtos mokslus, žaisdami interaktyvius žaidimus, pamatėme chemijos bandymų šou. Mums demonstravo įspūdingus ir neįtikėtinus bandymus su skystu azotu ir aiškino, kaip jis veikia įvairias medžiagas.

Susipažinimas su Budapeštu vyko žaidžiant orientacinį žaidimą tarptautinėse grupėse. Gavome užduočių lapą ir turėjome surasti įvairius miestui reikšmingus pastatus, skulptūras, monumentus. Kad pasiektume šias vietas, turėjome važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis: metro ir autobusais. Be kita ko, reikėjo atlikti ir įvairias užduotis, pavyzdžiui, išsiaiškinti pastato aukštį ar jo istoriją, padeklamuoti vengrišką eilėraštį, padainuoti. Sužinojome, kad Vengrijos parlamentas yra 96 metrų aukščio, Šv. Josifo bazilika yra antras aukščiausias pastatas Vengrijoje, Herojų aikštėje yra pavaizduotos 26 istorinės figūros.

Patiko organizuota ekskursija į vietovę, kuri vadinasi „The Hungarian Mars“ („Vengrijos Marsas“). Tai buvusi kasykla, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai kasinėjo boksitą, reikalingą aliuminio gamybai. Nuo aliuminio rūdos, mangano ir kitų metalų šios kasyklos uolienos įgavo įvairių oranžinių atspalvių, kurie primena Marso paviršių. Čia vaikščiodami turėjome atlikti ir komandinę užduotį – padaryti nuotrauką, kuri atitiktų gautą temą. Temos buvo tokios kaip „Ateivių sutikimas“, „Vestuvės Marse“ ir t.t.

Apsilankymas „Korda filmų parke“ padėjo geriau suprasti filmo kūrimo procesą, pamatyti filmavimo aikšteles. Sužinojome, kad šiame parke buvo filmuotas „Marsietis“. Mums buvo parodytas ir filmavimams pastatytas miestelis, kuris pasirodė tikras ir primenantis viduramžius, tačiau, pastuksenus į pastatų sienas, paaiškėjo, kad viskas yra pagaminta iš putplasčio, tik nudažyta taip, kad atrodytų kaip tikra. Beje, organizuota edukacija – apžiūrėjome ekspozicijas, paaiškinančias, kaip būtent toje studijoje filmuojami filmai. Buvo įdomu išgirsti, jog kraujui pavaizduoti yra naudojamas kiaulių kraujas, o garso efektai, reikalingi filmui, išgaunami labai primityviai, pavyzdžiui, vėjo garsas išgaunamas audeklą sukant per volą.

Gyvenimas šeimose – betarpiškam kultūros pažinimui

Jau pirmąją dieną susipažinome su šeimomis, kurių namuose apsistojome visai savaitei. Mus visus šiltai priėmė ir aprodė namus bei apylinkes. Su savo šeimomis ar kitais projekto dalyviais leisdavome vakarus ir popietes kartu. Taip galėjome dar labiau sustiprinti draugystės ryšį ir pažinti vengrų kultūrą. Vincentas lankėsi vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo muziejuje, kepė tradicinį vengrų „kamininį“ pyragą (angl „chimney cake“) - jis taip vadinamas, nes yra pailgas ir tuščiaviduris, šiek tiek primenantis kaminą. Gerda apžiūrėjo Margaret salą, kur stebėjo šviečiančius muzikinius fontanus. Austėja buvo šeimos restorane, kur ragavo tradicinių patiekalų, sukosi apžvalgos ratu, ėjo į miesto panoramą atveriančią apžvalgos aikštelę, esančią prie Laisvės statulos. Patricija vedžiojo šeimos šunis Dunojaus pakrante. Kartais susitikdavome su kitais projekto dalyviais. Kartu aplankėme blyninę, gyvūnų kavinę, kurioje galėjome iš arčiau pamatyti tiek naminius, tiek egzotinius gyvūnus. Pabuvota ir Žvejų bastione. Mokymosi savaitės vertė Apibendrindami, galime teigti, kad nors savaitė Vengrijoje prabėgo labai greitai, šis projektas ir organizuotos tarptautinės mokymosi veiklos, pati kelionė mums suteikė neišdildomų įspūdžių, žinių, galimybę susipažinti su naujais draugais. Džiaugiamės šia patirtimi ir siūlytume nepraleisti progos bei įsitraukti į panašius projektus ir kitiems. Buvo patobulintos ne tik anglų kalbos žinios, bet ir bendravimo įgūdžiai, gamtos mokslų bei IT žinios.

Patricija Geležėlytė, Austėja Sadzevičiūtė, Gerda Bertulytė ir Vincentas Lekas

2022-06-14

Profesinių žinių ir patirčių kokteilis iš Vengrijos

Gegužės 19-25 dienomis „ERASMUS+“ mokyklų mainų partnerystės projekto „Patrauklus gamtos mokslų mokymas(is): projektų metodu grįsto mokymosi stiprinimas tarpdalykiniais ryšiais paremtam gamtos mokslų dėstymui“ komanda, kuriai vadovavo projekto koordinatorė Rima Leimontienė, svečiavosi Vengrijoje. Fizikos mokytoja Rasa Bertulienė, matematikos mokytoja Rita Vinskūnaitė lankėsi Jedlik Anyos gimnazijoje, kur susitiko su projekto partneriais iš Vokietijos, Portugalijos ir Vengrijos. Mokytojai susipažino su Jedlik Anyos gimnazijos administracija ir mokytojais, domėjosi gamtos mokslų laboratorijomis ir priemonėmis, diskutavo apie mokymosi programas ir šalių švietimo sistemų skirtumus. Buvo išklausyta lektorės Zsoka Vasarkeyi iš Evoliucijos instituto Ekologinių tyrimų centro (www.evolutionisfun.hu) paskaita „Kompleksiniai biologijos reiškiniai“, išbandomi ekologiniai žaidimai, kuriuos lengvai galima panaudoti gamtos mokslų pamokose kaip vieną iš mokymo(si) būdų. Taip pat stebėta integruota biologijos ir informacinių technologijų pamoka „Natūraliosios atrankos simuliacija“, kurią vedė biologijos mokytoja iš Portugalijos ir informacinių technologijų mokytoja iš Vengrijos. Šioje pamokoje dalyvavo visų šalių komandų mokiniai, suskirstyti į grupes taip, kad grupėje būtų atstovai iš kiekvienos šalies. Pamokoje diskutuota, kaip gali viena ar daugiau populiacijos savybių pasikeisti per tam tikrą laiką kaip natūralios atrankos rezultatas, aiškintasi, kaip mes galime naudoti atsitiktinius dydžius realiam procesui simuliuoti.

Pirmame darbo susirinkime kiekvienos šalies mokytojai pristatė namų darbus, t. y. kalbėjo apie veiklas, kurias atliko. Kiekvienos šalies komanda dalijosi patirtimi, kaip sekėsi planuoti ir įgyvendinti bandymus, gauti ir pagrįsti rezultatus. Mūsų komanda papasakojo, kaip kėlė hipotezes, rinko medžiagą, analizavo, rengė ekspertines veiklas bei jų pristatymus ir remiantis tarpdalykiniais (biologijos, chemijos, fizikos ir matematikos) ryšiais bandė atsakyti į klausimą, ar žmogaus voro šilko gijos galėjo sustabdyti 300000 N jėga judantį traukinį? Taip pat kalbėta ir apie kitas išbandytas kitų projekto partnerių pasiūlytas veiklas. Visiems projekto dalyviams buvo įdomu žiūrėti lietuvių komandos sukurtą 15 minučių filmą apie sumanymų įgyvendinimą.

Likusiuose mokytojų darbo susirinkimuose, kurių iš viso buvo šeši, darbas vyko produktyviai. Visi mokytojai dalyvavo trumpalaikėje jungtinėje personalo mokymo veikloje „Mokytojų kambarys – realaus gyvenimo reiškiniais paremtas tarpdalykinis gamtamokslinis mokymas“. Jie planavo veiklas, rinko ir sistemino medžiagą, aptarė priemones, kurių reikės kitose numatytose veiklose, o jos bus vykdomos kitame komandų susitikime Vokietijoje.

Projekto nariai ne tik dirbo ir vykdė veiklas, bet turėjo galimybę aplankyti puikias Budapešto vietas. Tarptautinio projekto dalyviai aplankė mineralų, kobalto, geležies kasyklą – karjerą, kuris nustebino rausvo atspalvio uolienomis, vyšniniais akmenimis. Be to, jie stebėjo tikrą, natūralų gamtos grožį, matė įvairių mineralų, kristalų, kuriuos kasė kalnakasiai dar 1938 m. Gerą įspūdį paliko informatyvi ir požiūrį į kino filmų kūrimą keičianti ekskursija į Vengrijos kino studiją, kur šiuo metu filmuojamas ne vienas filmas.

Dalyviai žavėjosi Vengrijos sostinės architektūra, kultūriniu bei kulinariniu paveldu. Taip pat jie susipažino su miestiečių, jaunimo laisvalaikio praleidimo, vakarojimo stiliais ir būdais, paragavo tradicinio vengrų patiekalo – guliašo sriubos. Projekto nariai išbandė ir viešojo transporto paslaugas: vyko traukiniu, tramvajumi ir autobusu. Nustebino, kad įsigyti bilietai galioja visoms viešojo transporto priemonėms. Beje, dalyviai aplankė terminių vandenų SPA centrą „Rudas Gyogyfurdo“. Lauktuvių ieškojo centrinėje turgavietėje, kuri yra didžiausias dengtas turgus, įkurtas XIX a. architektūros pastate. Akį traukė didingas Vengrijos nacionalinis muziejus. Grožėtasi Vengrijos parlamento rūmais.

Vizitas-mokymosi savaitė buvo smagi ir naudinga. Geros emocijos, vertingi patarimai, anglų kalba vykusios diskusijos, paragauta kavos su 24 karatų aukso dulkėmis vienoje gražiausių pasaulyje kavinių „New York cafe“ ilgai išliks atmintyje. Daug įdomių pavyzdžių ir idėjų bus panaudota gamtos mokslų bei matematikos pamokose.

Mintimis dalijosi mokytojos Rasa Bertulienė ir Rita Vinskūnaitė

2021-11-26

Jungiamės į naujojo tarptautinio projekto veiklas

Patrauklus gamtos mokslų mokymas(is): projektų metodu grįsto mokymosi stiprinimas tarpdalykiniais ryšiais paremtam gamtos mokslų dėstymui. Tai naujojo „Erasmus+“ mokyklų mainų partnerystės projekto, į kurį jungiasi ir mūsų gimnazistai, pavadinimas. Projekte, truksiančiame dvejus metus, dalyvauja mokyklos iš Vengrijos, Vokietijos, Portugalijos ir Lietuvos.

Pirmojo susitikimo metu lapkričio 8-12 d. Sobredos mieste (Portugalija) vyko mokymai mokytojams. Šeimininkai aprodė mokyklą, supažindino su šalies švietimo sistema, pakvietė stebėti chemijos pamoką ir dalyvauti geologijos praktikos darbe kartu su mokiniais.

Praktinis užsiėmimas apie komandos sudarymą ir laukiančius darbus suteikė mums žinių, reikalingų projektui organizuoti. Portugalų mokiniai nustebino ir sužavėjo įspūdingais ir nuotaikingais atliktų projektų pristatymais.

Didžioji laiko dalis buvo skirta diskusijoms, kaip meninių filmų epizodus panaudoti integruotiems gamtos mokslų projektams. Juk dažnam iš mūsų, žiūrint filmą, kyla klausimas, ar taip gali būti tikrovėje, kaip moksliniais eksperimentais patvirtinti ar paneigti matytą epizodą. Kiekviena šalis siūlė filmus būsimai projektinei veiklai. Portugalai ir vengrai rinkosi filmą „Marsietis“, vokiečiai „Gataka“, o mūsų pasirinkimas – „Žmogus voras“. Sutarėme atlikti ne tik savo komandos, bet pagal galimybes ir projekto partnerių paruoštas veiklas.

Apie filmų pritaikymą gamtos mokslų pamokose populiariai ir labai patraukliai pasakojo Lisabonos universiteto profesorius Mr. Rui Agostinho. Paskaitoje apie realius fizikos reiškinius jis rėmėsi „Žvaigždžių karų“ epizodais.

Viešint svetimoje šalyje, norisi kuo daugiau apie ją sužinoti. Laisvu laiku mėgavomės Atlanto vandenyno ošimu, žavėjomės ryškiaspalviais žiedais, susipažinome su gražiausiomis Lisabonos vietomis, aplankėme karališkąją vasaros rezidenciją Sintroje. Bendros vakarienės ne tik suartino, bet ir sustiprino pasitikėjimo būsimais projekto partneriais jausmą.

Dabar dalyvių laukia suplanuota projektinė veikla, kuri, manome, bus kupina naujų žinių, patirties, emocijų ir bendrystės. Ataskaitą apie atliktą darbą mokiniai pristatys antrajame susitikime kovo mėnesį Vokietijoje.

Chemijos mokytoja Vita Gudonienė,

biologijos-chemijos mokytoja Danutė Stočkūnienė ir

neformaliojo švietimo mokytoja Rima Leimontienė