Rugpjūčio 24-28 dienomis mes, biologijos mokytoja Daiva Makauskienė ir neformaliojo švietimo mokytoja Rima Leimontienė, dalyvavome partnerinės mokyklos Mersin Deniz Ticaret Odasi Mesleki ve Teknik Anadolu Lisesi (Mersin, Turkija) koordinuotose tarptautinio mokymosi veiklose. Tai buvo baigiamasis šiame projekte dalyvaujančių mokytojų iš Vengrijos, Portugalijos, Turkijos ir Lietuvos susitikimas. Pagrindinė mokymosi savaitės tema – mokinių vertinimas vykdant integruoto / tarpdalykinio gamtos mokslų (matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, anglų kalbos) mokymo veiklas.

Ypač įtraukios buvo prof. Serkan ŞENDAĞ iš Mersino universiteto ir dr. Duygu ÖZEN iš Mersino nacionalinio švietimo direktorato skaitytos paskaitos ir organizuotos diskusijos Vertinimo centro dalyviams. Profesorius labai įdomiai pasakojo apie tarpdalykinį mokymą. Akcentuota, kad, sujungę kelis dalykus, gauname visai naują produktą (palyginimas „slyva + persikas = nektarinas“). Visus gamtos mokslus sieja matematika. Ji tarsi klijai, kurie atskirus dalykus sujungia į visumą (pavyzdžiui, vien akiniai dar nereiškia nieko, bet kai juos užsidedame ir matome gerai, tai veikia kaip visuma). Įstrigo mintis iš paskaitos, kad, norint sudominti, įtraukti mokinius į veiklą, parinktos užduotys turi būti pakankamai sunkios, nes tai kelia motyvaciją. Kita mintis – užduotys negali būti nutolusios nuo mokinių realaus gyvenimo (pavyzdžiui, gaisras kaip įvykis – kuo arčiau, tuo labiau tave įtrauks ir domins). Svarbu paskatinti atrasti akivaizdžiai nepamatomus ryšius (pavyzdžiui, žemės traukos jėgos). Mokymo ir vertinimo procese reikia padėti atrasti nematomų dalykų, emocijų, paskatinti, sukelti susidomėjimą, provokuoti, parodyti, kaip tai, ko mokome, gali būti pritaikyta praktikoje.

Vertinimo ir įvertinimo ekspertė dr. Duygu ÖZEN pristatė savo įžvalgas apie vertinimą mokymo procese. Formuojamasis vertinimas padeda mokiniams mokytis, parodo, ar jie jau pasiekė tam tikrą lygį, ar galime tęsti mokymą toliau (tai panašu į mašinos navigaciją...). Kaupiamasis vertinimas padeda įvertinti. Dėstytoja pasidalino tapdalykinio mokymo veiklų vertinimo (mokytojo įsivertinimas) kriterijais.

Susitikimui kiekvienos šalies mokytojai buvo parengę pristatymus tema „Vertinimas organizuojant tarpdalykines / integruotas gamtamokslines veiklas“. Buvo labai įdomu susipažinti, kaip yra vertinama kitose šalyse. Portugalų švietimo sistemos įstatymuose yra numatytas didelis mokymo programų lankstumas, todėl mokytojai gali lengvai integruoti daug dalykų. Keli skirtingų dalykų mokytojai mokslo metų pradžioje rašo autonomiškas programas ir įsitraukia į metinį planą tarpdalykinį / integruotą mokymą (pavyzdžiui, fizika ir chemija, portugalų k. ir anglų k.) ir bent kartą per savaitę veda integruotą pamoką dviese. Vengrų, turkų, portugalų ir lietuvių vertinimo sistemos yra panašios. Visose šalyse taikomas formuojamasis, kaupiamasis, diagnostinis vertinimas.

Diskusijoje pasidalinome konkrečiais pavyzdžiais, kaip vertinome veiklas šiame „Erasmus+KA2“ projekte, kalbėjome apie sėkmes, aptarėme iškilusius sunkumus. Padarėme išvadą, kad vertinimo būdai, metodai buvo labai panašūs, sėkmingai pasinaudojome kolegų siūlytais vertinimo įrankiais, galimybe juos dar tobulinti.

Verta paminėti, kad kolegų turkų organizuota kultūrinė programa ypač taikliai atitiko bendrą projekto temą. Net ir vykdant ją diskutuota apie naujas tarpdalykinių užsiėmimų temas. Organizuota ekskursija į gamtos stebuklais garsėjančią Kapadokiją. Be to, maudytasi įlankoje prie Narlikuyu, kur gėlas šaltinių vanduo maišosi su sūriu jūros vandeniu ir vienu metu leidžia pajusti netikėtą kontrastą – labai šaltas paviršius ir maloniai šilta gelmė.

Mokymasis tarptautinėje aplinkoje suteikė daug žinių apie tarpdalykinį mokymą ir vertinimą, iš kolegų pasisėmėme praktiniais pavyzdžiais praturtintos patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis, sustiprinome draugystės ryšius. Laukiame susitikimų su gimnazijos ir rajono kolegomis, kad galėtume perduoti įgytas žinias, patirtį, parsivežtus kultūrinius įspūdžius.

Ši mokymosi savaitė – baigiamasis Erasmus+KA2 mokyklų mainų partnerystės projekto (gerosios praktikos mainai) “Strengthening an Interdisciplinary Approach for an Effective Science Teaching and Learning“ („Tarpdalykinių ryšių stiprinimas efektyviam gamtos mokslų mokymui ir mokymuisi“) Nr. 2018-1-HU01-KA229-017802_2 renginys. http://www.interest-erasmus.net/

Biologijos mokytoja Daiva Makauskienė ir

neformaliojo švietimo mokytoja Rima Leimontienė

 

2021 m. sausio 27 d. gimnazistės: Gabrielė Misius (IV a), Kornelija Klinkaitė (IV b), Gabija Rimkutė (III c), Kornelija Vaitkutė (III b), Beata Vaitiekūnaitė (III c), Gerda Bertulytė (II b), Austėja Sadzevičiūtė (II b), anglų kalbos mokytoja Rasa Stravinskienė ir projekto koordinatorė Rima Leimontienė – dalyvavo virtualiame susitikime su mokiniais ir mokytojais iš Vengrijos, Turkijos bei Portugalijos partnerinių mokyklų.

2020 m. kovo mėnesį planuotas susitikimas Turkijoje buvo atidėtas dėl susidarusios epidemiologinės situacijos. Partneriai priėmė sprendimą, kad numatytus mokinių grupių mainus organizuos nuotoliniu būdu. Dirbama taip: kiekvienos šalies atstovai pristato 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais įgyvendinto bendro visų projekte dalyvaujančių mokyklų gamtamokslinio projekto “Bee INTEReSTed“ rezultatus, pateikia užduočių, sulaukia susitikimo veiklų įvertinimo.

Mūsų gimnazisčių organizuota veikla – bendro komandinio darbo su chemijos, fizikos, biologijos ir matematikos mokytojomis rezultatas. Buvo parengtas vykdytų vietinio lietuviško medaus tyrinėjimų (laboratoriniai bandymai), bičių gyvenimo ypatumų, įdomių faktų pristatymas, sudarytas klausimynas, braukažodis. Veiklose dalyvavę bendraamžiai iš užsienio labai teigiamai įvertino šias pastangas, ypač dėkota už iniciatyvą pakviesti dalyvius dirbti mažesnėse tarptautinėse grupėse, išnaudojant „Zoom“ platformos teikiamas suskirstymo į atskirus virtualius kambarius galimybes.

Vasario mėnesį virtualias mokymosi veiklas organizuos mokiniai iš Turkijos. Jau žinome, kad jie pasinaudos mūsų gimnazijos gerąja patirtimi per nuotolinį mokymąsi orientuotis ne tik į dalykines kompetencijas, bet skirti laiko ir komunikavimo, socialiniams aspektams stiprinti.

Veiklose dalyvauta pagal Erasmus+ KA2 programos mokyklų mainų partnerystės “Strengthening an Interdisciplinary Approach for an Effective Science Teaching and Learning” numatytas trumpalaikes mokinių grupių mokymosi veiklas.

Projekto koordinatorė Rima Leimontienė

 

2019 m. spalio 14-18 dienomis kartu su kolegėmis – matematikos mokytoja Rita Vinskūnaite ir chemijos mokytoja Danute Stočkūniene – vykome į Daniel Sampaio mokyklą (Sobreda, Portugalija), kur dalyvavome tarptautinio projekto „Tarpdalykinių ryšių stiprinimas efektyviam gamtos mokslų mokymui ir mokymuisi“ veiklose.

Kartu su mokytojais iš Turkijos, Vengrijos ir Portugalijos domėjomės trumpalaikių gamtos mokslų projektų inicijavimu ir diskutavome apie jų įgyvendinimo galimybes. Visa savaitė buvo skirta šiai temai aptarti. Pirmoji veikla – Nacionalinės biologų asociacijos vadovo profesoriaus Jose Matos paskaita. Joje buvo pateikta daug projektų pavyzdžių. Taip pat sužinojome, kaip atsirinkti reikalingiausią projektą, į ką atkreipti dėmesį jį planuojant ir kaip siekti gerų rezultatų. Lektorius aiškiai ir konkrečiai pristatė projekto atlikimo etapus. Kai apie paskaitos naudą diskutavome su kolege Rita, ji pabrėžė, kad labiausiai imponavo profesoriaus pastebėjimas, jog reikia nebijoti tyrinėti, svarbu išdrįsti išsikelti uždavinius, kurie nėra žinomi, jie gali būti tik numanomi. Svarbiausia – bandyti atrasti kažką naujo, ne vien spręsti problemas pagal mokymosi programą. Reikia nebijoti gauti kitokių rezultatų nei numatyti, iš to daryti išvadas ir visada turėti planą B.

Po paskaitos kiekvienos šalies atstovai pristatė siūlomo įgyvendinti tarpdalykinio projekto idėją. Vengrai kvietė tyrinėti terminį vandenį, turkai buvo linkę savo veiklas sieti su matematika ir atlikti atstumų matavimus. Portugalijos mokytojų komanda siūlė įgyvendinti projektą apie bites. Mūsų komanda pristatė projektui idėją apie daržovių rauginimą. Buvo aptarti kiekvieno pasiūlymo privalumai ir trūkumai. Naujumo, aktualumo kriterijai lėmė, kad visa tarptautinė komanda sutarė, jog projektas “Bee INTEReSTed” bus įgyvendinamas visose mokyklose 2019 m. gruodžio – 2020 m. vasario mėnesiais, ir numatė vykdymo etapus. Be to, jau lapkričio mėnesį, bendradarbiaudami su mokiniais, mokytojai kartu rinks įvairią medžiagą (aprašymus, testus, klausimynus, filmus), kurią vėliau panaudos užsiėmimuose.

Sužavėjo bendros mokytojų veiklos. Jos padėjo suvokti, kad grupinis darbas ypač svarbus priimant bendrus susitarimus, pasidalijant darbus, prisiimant asmeninę atsakomybę. Dirbdami kartu ir įsiklausydami į kitų mokytojų pasiūlymus, pradėjome planuoti projekto apie bites atlikimo etapus: filmo peržiūrą, vykimą pas bitininką, avilio modelio gamybą, medaus tyrimą. Kilo minčių ir apie fizikos dalyko integraciją projekte, pavyzdžiui, bus galima panagrinėti bangų įtaką bičių orientacijai aplinkoje, išsiaiškinti bičių akių sandarą.

Mokytojams teko stebėti ir Portugalijos pedagogų integruotą fizikos ir biologijos užsiėmimą apie banglenčių sportą. Iš pradžių buvo dirbama grupėmis – mokiniai išsiaiškino masės centro sąvokas, bangų susidarymo ypatumus, kūno reakciją į šaltį. Po šios dalies – praktinis banglenčių sporto užsiėmimas paplūdimyje. Mano kolegė Rita šią pamoką vadintų labai geru trumpalaikiu projektu, jei visa medžiaga ir praktiniai darbai būtų paruošti mokinių. Jai visa veikla buvo tarsi galimo įgyvendinti trumpalaikio projekto pavyzdys.

Vėliau vykome į Gamtos mokslų muziejų. Jame atskleidžiama daug biologijos, chemijos, fizikos bei astronomijos paslapčių. Ne vieną eksponatą ar jo veikimą buvo galima pakomentuoti tik žinant fizikos dėsnius. Aš, kaip fizikos mokytoja, atkreipiau dėmesį į tai, kad daug bandymų buvo parodyta naudojant buitinius daiktus (kartoną, dirbtinį vėją, popierių, lemputes, išardytus elektrinius prietaisus (televizorių, kompiuterį) ir t. t.). Lankėmės Gamtos mokslų ir technologijų fakulteto įspūdingo dydžio bibliotekoje. Matėme, kaip yra išnaudojamos visos mokymuisi skirtos erdvės: yra vietos darbui su planšetiniais kompiuteriais, salės grupiniam darbui, didelės parodų erdvės. Fab Lab laboratorijoje galėjome stebėti 3D spausdintuvų darbą bei matyti, kaip vyksta projektavimo darbai. Buvo galima palyginti su mūsų tautiečių praktika šioje srityje. Suvokiau, kad 3D spausdintuvų pritaikymo galimybės yra tikrai plačios, naudingos pramonei bei ekonomikai. Fakultete klausėme paskaitos, kuri buvo paįvairinta įdomiais fizikos bandymais. Papildomai organizuotos veiklos taip pat leido pasisemti idėjų ir įžvalgų, kurios bus naudingos galimiems projektams įgyvendinti, bet ir gamtos mokslų pamokoms ar užsiėmimams praturtinti, mokymo(si) erdvėms kurti.

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos fizikos mokytoja Rasa Bertulienė

 

2019 m. spalio 14-18 dienomis gimnazistai Gabrielė Misius ir Benas Nikalajevas (III a), Ugnė Urbonaitė ir Neda Petrulaitytė (III b) išvyko į trumpalaikius mokymus, kuriuos organizavo Daniel Sampaio mokykla (Sobreda, Portugalija). Dalyvauta įvairiose veiklose, kurios buvo numatytos įgyvendinant Erasmus+ KA2 mokyklų mainų strateginės partnerystės “Strengthening an Interdisciplinary Approach for an Effective Science Teaching and Learning” projektą, kuriame dalyvavo portugalai, lietuviai, mokyklos iš Vengrijos bei Turkijos.

CLIL pamokos

Visą savaitę dalyviai buvo įtraukti į integruotas matematikos, biologijos, fizikos, chemijos bei anglų kalbos mokymo(si) veiklas – CLIL pamokas. Įdomu tai, kad kiekvienos šalies mokiniai kartu su mokytojais turėjo paruošti po vieną integruotą gamtos mokslų pamoką ir ją parodyti susitikimo Portugalijoje dalyviams. Pirmi savo pamoką pristatė turkai – iš jų sužinojome naujų dalykų apie astronomijos prietaisą astroliabiją. Pasirodo, juo galima išmatuoti įvairius kampus ir tokiu būdu apskaičiuoti kūnų aukštį. Mokiniai, nusistatę kampą, matavo medžių, krepšinio lentos aukštį, o po to tikrino, ar gauti rezultatai atitinka realybę. Antri pamoką vedė portugalai. Jų veikla buvo ypač įdomi – iš seilių (papildomai panaudojęs indų ploviklio ir alkoholio mišinį) kiekvienas sužinojo savo DNR. Vengrai kalbėjo apie vabzdžių valgymą (entomofagiją) ir ryšį su ekologija. Įdomiausias dalykas šioje pamokoje – diskusija apie tai, kodėl svarbu mažinti auginamų gyvulių ūkių skaičių, kodėl vabzdžiai maistingesni už gyvulius. Mūsų gimnazistų pamoka buvo apie energiją, be to, aiškintasi, kaip savo sukonstruotu kalorimetru išmatuoti kalorijas riešutuose. Darbas pavyko, sulaukė teigiamų įvertinimų. Ugnės nuomone, labiausiai visiems patiko praktinė dalis – kalorimetro pasigaminimas ir riešutų deginimas. Veikla pasisekė todėl, kad viskas buvo kruopščiai suplanuota, puikiai pasiskirstyta darbais.

Dar vieną pamoką vedė ir portugalų mokytojai. Jie kalbėjo apie fizikos, biologijos mokslų pritaikymą užsiimant banglenčių sportu. Po to visi vyko į paplūdimį. Kadangi pamokoje aptarėme, kaip masės centras mums padeda išlaikyti balansą ant banglentės, apie banglentininkų kostiumus bei apie bangas ir jų periodiškumą, visos įgytos žinios ypač pravertė, kai reikėjo viską atlikti praktiškai Atlanto vandenyne!

Veiklos po pamokų

Po užsiėmimų mokykloje veiklos pratęstos Lisabonos universiteto Gamtos mokslų ir technologijų fakultete. Vienoje iš paskaitų reikėjo matematikos žinių – mokiniai turėjo sudaryti lygtį, kuri padėtų nustatyti atsparumą tymams. Kitas lektorius mokė taikyti matematiką kasdieniniame gyvenime.

Gamtos mokslų ir Jūrų muziejų lankymas padėjo daugiau sužinoti apie fizikos dėsnius, vandenynų florą ir fauną.

Kultūros pažinimas

Po Lisaboną organizuota ekskursija ir lankymasis interaktyvioje ekspozicijoje supažindino su šio miesto istorija, šalies kultūra. Aplankytas senamiestis, užlipta į Augusto gatvės arką. Gabrielės žodžiais, tai padėjo pagilinti istorijos žinias.

Ugnė teigė, kad kultūros pažinimas vyko labai betarpiškai – tam ypač padėjo bendravimas su šeima, kuri ja rūpinosi. Prieš vakarienę jie visi kartu dažniausiai važinėdavosi po Lisaboną, Almadą ir kitus miestus. Tos trumpos išvykos po miškingas, kalnuotas ir pilimis pasipuošusias vietoves buvo kupinos pasakojimų apie šalies kultūrą, gamtą bei čia gyvenančių žmonių mąstyseną. Vieną vakarą Leonoros, bendraamžės, pas kurią Ugnė gyveno, tėtis nuvežė prie jūros tam, kad mergaitės galėtų stebėti pilnatį.

Benui į atmintį įsirėžė atvykimo dieną jį priėmusios šeimos organizuota išvyka prie Kristaus statulos, o Gabrielei – pasivaikščiojimas su bendraamžiais aplankant bažnyčias Lisabonos senamiestyje.

Nedą maloniai stebino jos šeimos narių paprastumas, nuoširdumas, bendravimas ir jaukus priėmimas. Bus miela prisiminti jaukius vakarus kartu! Ugnei taip pat paliko įspūdį, kad žmonės čia labai draugiški, laisvesni, jie nebijo klysti ir visą laiką mokosi iš savo klaidų. Be to, portugalai yra be galo vieningi, visi tarsi viena šeima.

Mokymosi vertė

Apibendrindami mokymosi savaitę, gimnazistai teigė, kad tai buvo šaunus laikas, praleistas kitoje šalyje. Gabrielė rašė: „Tai viena įsimintiniausių ir geriausių patirčių mano gyvenime.“ Ugnė pritarė: „Projektas suteikė galimybę praplėsti akiratį ir pažvelgti į pasaulį kitu kampu.“ Per tą laiką pagilintos net ne tik gamtos mokslų dalykų žinios, bet ir patobulinti socialiniai, kalbiniai įgūdžiai: ,,Išmokau dar daugiau bendrauti, labiau pasitikėti savimi, pagerinau ne tik anglų kalbos įgūdžius, bet ir truputį pramokau portugalų kalbos“, – teigė Gabrielė. Ugnei ilgam išliks šios savaitės emocinė atmosfera: „Mane lydėjo kita kultūra, nauji draugai, nuoširdumas ir draugų palaikymas.“

Pagal gimnazistų pateiktus atsiliepimus parengė projekto koordinatorė Rima Leimontienė

 

2019 metų kovo 17-22 dienomis Greta Ramonaitė (IIId kl.), Gabrielė Misius (IIa kl.), Pija Lampickaitė (IIc kl.) ir Lina Survilaitė (IIb kl.), Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokinės, savaitę mokėsi Budapešto Jedlik Anyos gimnazijoje, dalyvavo „Tvarumo savaitės“ užsiėmimuose. Už tai jos dėkingos Erasmus+ KA2 programos mokyklų mainų partnerystės projektui “Strengthening an Interdisciplinary Approach for an Effective Science Teaching and Learning” ir organizuotiems trumpalaikiams mokinių mainams.

Mokymosi programa

Visos dienos buvo kupinos netradicinių mokymosi veiklų. Pirmadienį organizuota atidarymo šventė. „Atžalyno“ gimnazistės pristatė savo ugdymo įstaigą ir gimtąją šalį, taip pat klausėsi pasakojimų apie Portugaliją, Turkiją, Vengriją. Vietiniai mokiniai aprodė Jedlik Anyos gimnaziją. Ši mokykla yra įkurta vėliau nei „Atžalyno“ gimnazija, dar nerestauruota. Koridoriuose laikomos gyvūnų iškamšos, preparuoti organai, cheminiai indai. Sporto salės labai paprastos, tačiau visi ugdytiniai turi vienodas sportines aprangas. Mokinių uniformos akcentas – paprastas šalikėlis, kuriuo pasipuošiama ypatingomis progomis. Gimnazistėms labai patiko susipažinimas: mokiniai buvo suskirstyti į grupes, kuriose buvo visų šalių atstovų, ir žaidė stalo žaidimus. Po pietų kiekvienos šalies atstovai pristatė integruotų gamtamokslinių projektų idėjas. Visi kūrybiniai darbai buvo saviti ir įdomūs, tačiau mergaites labiausiai sužavėjo portugalų mintys apie biologijos ir matematikos integraciją, nagrinėta tema apie augalų simetriją ir kaip kai kurie susisuka į spiralę. Vengrų mokiniai papasakojo apie mokslininką Jedlik Anyos, kurio vardu ir pavadinta mokykla. Šis fizikas ir inžinierius išrado gazuotą gėrimą bei tyrinėjo viską, kas susiję su bangomis.

Antradienį mokykloje vyko dvi integruotos fizikos-matematikos pamokos anglų kalba. Iš pradžių mokinės aiškinosi, kodėl laivai neskęsta: analizuotas Archimedo dėsnis, dėstyta matematikos teorija, nes reikėjo prisiminti panašias struktūras (kiek kartų popierinis laivelis bus didesnis už tą, su kuriuo plauks vandenyje patys). Vėliau kiekvienos šalies komandos gamino savo laivus iš kartono. Per kitą pamoką sužinota, kad ultragarso sensorius gali išmatuoti atstumą iki objekto, mokytasi braižyti grafikus. Po to visi vyko į Ludwig modernaus meno muziejų, kuriame dalyvavo programos, susijusios su taršos mažinimu, veiklose. Visus sužavėjo atliktos užduotys: piešiniai apie mylimas vietas, pokalbiai apie Velykų tradicijas skirtingose šalyse. Paskutinis užsiėmimas buvo kūrybinės dirbtuvėlės: reikėjo iš atliekų, tokių kaip audinių gabalėliai, pašto ženklai, sukurti įsegamus ženkliukus.

Trečiadienį mokymasis vyko ELTE universitete, kur, apžiūrėję laboratorijas, mokiniai stebėjo demonstruojamus bandymus: buvo pasakojama apie cunamius, uraganus, nurodytos jų susidarymo priežastis, kalbėta ir apie radiaciją, sužinota nešiojamų papuošalų sudėtis. Užsiėmimai paskatino prisiminti fizikos dėsnius: kaip sukasi Žemė, kas yra tie gama spinduliai, bangos vandenyje, tai yra mechaninių bangų interferencija, kokiu būdu susidaro bangos po vandeniu, kaip maišosi šaltos ir šiltos vandens ar oro masės tarpusavyje. Vėliau parke su mokiniais iš Vengrijos dalyvauta Žemės dienos proga surengtame konkurse. Visiems patiko užduotys, o reikėjo iš užuominų atpažinti žoleles, atspėti, apie kokius gyvūnus kalbama, ieškoti skirtumų nuotraukose.

Ketvirtadienis buvo skirtas interaktyvioms užduotims, susijusioms su miesto architektūra ir istorija. Vėliau vyko antradienio pamokos tąsa – praktinis ir realus sukurtų laivų stiprumo patikrinimas Csepel baseine. Lietuvaičių pagaminto laivelio išbandymas buvo patikėtas Linai ir Gabrielei.

Penktadienio rytą dalyvauta fizikos pamokose. Atlikti bandymai apie medžiagų laidumą parodė, kaip aliuminis reaguoja su geležies oksidu, kai medžiagos yra sužadinamos. Be to, ši diena buvo skirta įsivertinti ir vertinti. Įsimintinas atsisveikinimo vakaras vyko mokykloje. Kiekvienos šalies komanda buvo atsivežusi savo kraštui būdingo maisto. Mergaitės pirmą kartą ragavo aštuonkojį, acto skonio turkiškų sulčių ,,šalgam“. Vakarą vainikavo kiekvienos šalies liaudies šokių mokymasis.

Gyvenimas vengrų šeimose – nauja patirtis

Dalyves, atvykusias į Budapeštą, pasitiko mokiniai, kurių namuose jos turėjo apsigyventi. Gretos nauja draugė vengrė Beatrix supažindino su savo šeima: močiute, mama ir 3 katinais. Beatrix mama dirba pašte, močiutė šeimininkauja namuose. Gaila, kad su jomis Gretai teko bendrauti mažai, nes Beatrix šeima nekalbėjo angliškai. Močiutė bandė su ja bendrauti rusiškai, nes mokėjo 3 žodžius: „priviet“, „spasibo“ ir „kušat“. Tad bendraujant visada gelbėjo šypsena. Pija gyveno pas Laurą. Jos mama yra matematikos mokytoja, o tėtis dirba muziejuje. Namuose taip pat buvo gyvūnų: du šunys, gyvatė ir vėžlys. Šeima, kurioje gyveno Gabrielė, taip pat buvo labai maloni ir draugiška. Gaila, tačiau nauji Gabrielės tėvai (mama – buhalterė, o tėtis – darbininkas) angliškai nemokėjo, bet susikalbėti vis tiek pavykdavo. Mergaitė, pas kurią gyveno Gabrielė, turėjo vyresnį brolį bei dvi kates. Linai jos naujoji šeima taip pat buvo labai maloni, buvo lengva jaustis lyg namuose. Svečius priėmusios šeimos jaukumą kūrė vaišindamos gimnazistes tradiciniais patiekalais, pasakodamos apie vengrų tradicijas, parodydamos lankytinas vietas. Mergaitės pastebėjo, kad maistas buvo labai paprastas, bet skanus: jos ragavo vištieną paprikų padaže, tradicinį vengrų guliašą, guliašo sriubą. Įdomus pasirodė tradicinis vengrų desertas „kurtoskolac“ (jis panašus į bandelę, tačiau susuktas ir tuščiaviduris). Paragauta ir tradicinio patiekalo ,,langa“, kuris gali būti arba saldus, arba sūrus: ant paplotėlio, kurio skonis primena čeburekus, yra uždedama mėsos, daržovių arba šokolado ir įvairių uogų. Šis patiekalas yra be galo sotus kaip ir daugelis kitų tradicinių patiekalų. Visos šeimos gyveno toliau nuo centro, atskiruose namuose, buvo smagu pajusti tų rajonų savitumą: namai labai arti vienas kito, gatvės jungiasi į „voratinklį“, lengva pasiklysti net ir patiems vengrams.

Turiningas laisvalaikis

Vietiniai mokiniai visada papasakodavo, parodydavo vis ką nors naujo. Pamatytos nuostabiausios Budapešto vietos: Budos pilis, Gellerto kalva, Žvejo bastionas. Apžiūrėta Vazi gatvė – populiariausia senamiesčio vieta. Plaukiota Dunojaus upe, kuri miestą dalija į dvi dalis: Budą ir Peštą. Įspūdį paliko parlamentas, bažnyčios, didžiuliai tiltai. Aplankytas botanikos sodas, lankytasi Margaritos saloje, esančioje Dunojaus viduryje. O kur dar 3D piešinių galerija ir Szimpla Kert – apleistas pastatas miesto centre, kuris paverstas į kavinę – barą. Apipaišytos sienos, nebūtinai pagal paskirtį naudojami baldai ten atrodė tikrai netikėtai.

Mokymosi savaitės vertė

Aptardamos mokymosi savaitę, gimnazistės turėjo daugybę argumentų, kodėl mokymasis Budapešte buvo vertingas. Dalyvės sutartinai teigė, kad laikas, praleistas Vengrijoje, buvo puikus būdas ne tik praturtinti matematikos, gamtos mokslų žinias ir patobulinti anglų kalbą (išmokta net šiek tiek ir vengriškai), bet ir įgauti drąsos, atsikratyti kai kurių stereotipų. Gabrielės manymu, atlikti eksperimentai „buvo netgi linksmi ir tai privertė pažvelgti į gamtos mokslus iš gerosios pusės“, paskatino dar labiau domėtis fizika ir matematika. Pija prisiminė, kad su ją apgyvendinusia šeima kalbėjosi apie Lietuvą, buvo paprašyta paskaityti lietuviškai. Tai merginą privertė susimąstyti, kokia skambi gimtoji kalba. Beje, tai buvo puiki proga pažinti kitas kultūras, tradicinius patiekalus, sužinoti, kaip juos gaminti. Be to, sutikta daug nepaprastai įdomių žmonių, susirasta draugų iš kitų šalių. Apibendrindamos gimnazistės teigė, kad dalyvavimas veiklose buvo viena iš įsimintiniausių ir geriausių patirčių, panašių įspūdžių patirti jos linkėtų ir kitiems mokiniams.

Veiklose dalyvauta pagal Erasmus+ KA2 programos mokyklų mainų partnerystės “Strengthening an Interdisciplinary Approach for an Effective Science Teaching and Learning” organizuotus trumpalaikius mokinių grupių mainus.

Pagal dalyvių pateiktas ataskaitas parengė mokytoja Rima Leimontienė

 

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje 2018 m. lapkričio 26-30 dienomis organizuotos tarptautinės mokymo / si veiklos. Sulaukta 12 matematikos, biologijos, fizikos ir chemijos pedagogų iš Vengrijos, Turkijos ir Portugalijos. Visi jie iš mokyklų, kurios bendradarbiauja įgyvendindamos Erasmus+ KA2 mokyklų mainų partnerystės projektą “Strengthening an Interdisciplinary Approach for an Effective Science Teaching and Learning“ („Tarpdalykinių ryšių stiprinimas efektyviam gamtos mokslų mokymui ir mokymuisi“).

Susitikimas prasidėjo vizitu į Švietimo ir mokslo ministeriją. Bendrauta su viceministru Gražvydu Kazakevičiumi, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audrone Šuminiene, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio metodininkėmis Egle Vaivadiene, Ona Vaščenkiene ir Aušra Gutauskaite. Svečiams išsamiai pristatytas šiuo metu respublikoje įgyvendinamas projektas „Integralaus gamtamokslinio ugdymo programos 5-8 klasėms“, diskutuota apie praktinių veiklų stiprinimą mokant gamtamokslinių dalykų.

Gimnazijoje buvo aptariamos ir lyginamos skirtingų šalių matematikos, fizikos, biologijos ir chemijos mokymo programos 15-18 metų mokiniams, surandamos bendros temos ir generuojamos idėjos, skirtos trumpalaikėms tarpdalykinėms veikloms įgyvendinti, kai jungiamos 2 disciplinos, pavyzdžiui, matematika ir fizika, chemija ir biologija, kuriami pamokų planai ir aptariama įgyvendinimo metodologija bei įkomponavimas į kiekvienos mokyklos ugdymo procesą.

Svečiai turėjo galimybę stebėti ir aptarti integruotas gamtos mokslų ir matematikos pamokas, kurias organizavo Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokytojai. Organizuotos šios veiklos: matematikos-biologijos pamoka „Osmoso reiškinio tyrimas“ (mokytojos Rita Vinskūnaitė ir Daiva Makauskienė, III gimnazijos klasės mokiniai), matematikos-fizikos pamoka „Mechaninių bangų rūšys“ (mokytojos Alma Petrulaitienė ir Rasa Bertulienė, IV gimnazijos klasės A kurso mokiniai) bei matematikos-chemijos užsiėmimas „Vandens druskingumo tyrimas“ (mokytojos Aušra Vasilevičiūtė ir Danutė Stočkūnienė). Mokytoja Vita Gudonienė skaitė pranešimą „Chemijos mokymo metodai. Mano patirtis“. Visi stebėjo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentų atliekamus bandymus.

Aptartas tolimesnių veiklų tvarkaraštis: kitas susitikimas vyks Budapešte 2019 m. kovo mėnesį, mokytojai kurs integruotų pamokų planus ir dalinsis su kolegomis iš kitų šalių, vėliau įgyvendins bent po vieną portugalų, turkų ir vengrų pasiūlytą pamoką.

Organizuota kultūrinė-pažintinė programa. Svečiai pakviesti į gimnazijos mokinių koncertą, sveikinimo žodį tarė meras Saulius Gegieckas ir kiti rajono savivaldybės atstovai. Projekto dalyviams organizuota ekskursija po Vilniaus senamiestį, lankytasi „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejuje“ – virtualiame muziejuje, kuriame daugiasluoksne kompiuterine grafika, lazeriais ir projekcijomis atkuriama 700 metų sostinės istorijos. Dalyvauta ir edukacinėje išvykoje į Lietuvos jūrų muziejų, esantį Klaipėdoje, vykta į Panevėžį, į meninio stiklo studiją „Glasremis“, aplankytas festivalis „Didieji Kinijos žibintai“ Pakruojyje dvaro teritorijoje.

Projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Rima Leimontienė

 

Į gimnaziją atvykę matematikos ir gamtos mokslų pedagogai iš Vengrijos, Portugalijos, Turkijos stebėjo mūsų fizikos, chemijos, biologijos ir matematikos mokytojų kelias integruotas pamokas, jose noriai bei aktyviai dalyvavo. Vėliau visų šalių komandos domėjosi svečių iš Vilniaus universiteto atliekamais moksliniais eksperimentais. Buvo naudinga ir įdomu.