Mūsų draugai:

PAKRUOJO „ATŽALYNO“ GIMNAZIJA

 

Gimnazija 2010-2011 mokslo metais vykdė švietimo įstatyme jai deleguotas funkcijas.

 

Parengta ir direktoriaus įsakymu patvirtinta 2010-2011 m.m. veiklos programa, vadovaujantis 2008-2012 m gimnazijos strateginiu planu bei gimnazijos veiklos įsivertinimo rezultatais.

Vadovų iniciatyva buvo stengiamasi nukreipti bendruomenės narius dirbti sistemingai, nuosekliai, siekiama, kad su mokiniais dirbtų aukštos kompetencijos mokytojai, sudaromos sąlygos metodiniam tobulėjimui.

Mokinių priėmimo į gimnaziją tvarka reglamentuojama gimnazijos Nuostatuose, patvirtintuose Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-284. Sudarytos grupės pagal artimesnius interesus.

2009-2010 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 505 mokiniai pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. 2009-2010 m. m. gimnazijoje iš viso klasių buvo 19. 125-iems IV klasės mokiniams įteikti brandos atestatai, iš jų 1 mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Gimnazijos klasių kambarių skaičius (įskaitant mokomuosius kabinetus ir laboratorijas) – 41.

Į gimnazijos klases buvo priimami visi pageidaujantys mokytis mokiniai, baigę pagrindinės mokyklos aštuonias klases. Į 1-ą ir 2-ą gimnazijos klases buvo priimami mokiniai pagal pagrindinio ugdymo programą (kodas 201001001), į 3-ą ir 4-ą gimnazijos klases – pagal vidurinio ugdymo programą (kodas 301001001). Pamokos buvo pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą. Gimnazija dirbo penkias dienas per savaitę. Vykdant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, mokslo metai buvo skirstomi tik pusmečiais. Mokinių atranka mokytis gimnazijos klasėse nevykdoma. Todėl gimnazijoje mokinių kaita buvo palyginti didelė. Į gimnaziją atėjo mokiniai su labai įvairia vertybine orientacija, kurią dažnai lėmė šeima, todėl pakeisti vaiko vertybines nuostatas buvo nelengva. Todėl buvo žiūrima į bendrus poreikius, mokinių ir jų tėvų pageidavimus, analizuojami mokinių mokymosi rezultatai. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į I - III klasių naujai atėjusių mokinių adaptacinio laikotarpio ypatumus. Taip pat mokinių mokymosi krūvio reguliavimo sistemos tobulinimą, modulių, projektų ir pasirenkamųjų dalykų programų parengimą bei pristatymą. Organizuojant darbą, buvo atsižvelgta į mokytojų savianalizės rezultatus. Per visus mokslo metus buvo organizuojami tėvų susitikimai su gimnazijos vadovais, klasių auklėtojais ir dalykų mokytojais. Taip pat buvo rūpinamasi ir kitomis sąlygomis:

 

1. Toliau nuo gimnazijos gyvenantiems mokiniams buvo sudarytos sąlygos gyventi gimnazijos bendrabutyje. Atsižvelgiant į mokinių ir jų tėvų pageidavimus, sprendžiamas maitinimas. Buvo siekiama, kad mokiniams neiškiltų pavėžėjimo problemų.

2. Buvo sudarytos sąlygos mokiniams vykti į įvairias mokomąsias, pažintines-edukacines ekskursijas.

3. Mokiniai pamokų ir popamokiniu metu galėjo naudotis nauja sporto sale.

4. Specialiųjų poreikių mokiniams buvo teikiama specialioji pedagoginė pagalba.

5. Psichologė ir sudaryta lankomumo komisija bendravo su mokymosi problemų turinčiais 1-4 gimnazijos klasių mokiniais.

6. Gimnazija teikė kopijavimo paslaugas mokytojams ir mokiniams. Paslaugos buvo nevienodos, atsižvelgiant į reikmių pobūdį. Buvo dirbama dviem kopijavimo aparatais: vienas skirtas mokytojams paruošti mokomąją medžiagą, kitas – mokinių poreikiams.

 

Gimnazijos bendruomenės nariams visuomet buvo prieinama informacinė pagalba. Mokytojams ir mokiniams sudarytos sąlygos naudotis Internetu, siekiant gauti ugdymui(si) reikalingos informacijos. Visi gimnazijos kompiuteriai buvo prijungti prie interneto. Informacinių technologijų panaudojimas ugdymo procese darėsi kryptingesnis. Ypač efektyviai kompiuterinė technika buvo panaudojama, vedant pamokas, organizuojant metodinės veiklos seminarus, 2- 4 gimnazijos klasių mokinių profesiniam orientavimui ir informavimui.

Gimnazijoje organizuojama projektinė veikla buvo socialinio, mokslinio, kultūrinio pobūdžio. Renginiuose dalyvavo mokiniai ir mokytojai. Gimnazijos mokytojai visada pasirengę dirbti kompiuteriais: apie 90 procentų baigė kompiuterių raštingumo kursus.

Gimnazijoje dirbo kompiuterininkas, prižiūrintis kompiuterinę ir programinę įrangą.

Aktyviai 2009-2010 m.m. dirbo mokytojų taryba. Įgyvendinant veiklos programą, mokytojų taryba analizavo klausimus: „Naujai priimtų mokinių adaptacija“, „Mokyklos nelankymo priežastys“, „Dėl 2010 metų brandos egzaminų ir dešimtos klasės egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos“, „Dėl 2009-2010 m.m. I pusmečio mokinių pasiekimų ir pažangos bei lankomumo pokyčių“, „Dėl mokymosi krūvių mažinimo priemonių plano efektyvumo“, „Dėl gimnazijos, šeimos ir visuomenės bendravimo“, „Dėl metodinių grupių, metodinės tarybos veiklos ir uždavinių 2009-2010 m.m.“.

2009-2010 mokslo metais mokiniai galėjo pasirinkti įvairių sričių neformaliojo ugdymo veiklą. Populiariausia muzikos, sporto, dramos, choreografijos , informatikos būrelių veikla. Juose dalyvavo įvairių amžiaus grupių mokiniai.

Visus 2009-2010 mokslo metus buvo dirbama su matematikai gabiais mokiniais, parengta kvalifikacijos programa. Išnaudojamos ugdymo turinio galimybės ugdymo turinį diferencijuoti skirtingų gabumų, pasiekimų mokiniams. Gimnazija rajone pasiekė geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, sportinėse varžybose. Gimnazijoje pamažu formavosi darbo su mokinių tėvais sistema. Buvo siekiama derinti informacijos teikimą, pedagoginį švietimą ir gimnazijos kultūrinio gyvenimo pristatymą.