Lapkričio 22 dieną su II a, II b, III a klasių entuziastais gimnazistais ir technologijų mokytoju Egidijumi Impoliu vykome į Klaipėdą. Pirmiausiai pasivaikščiojome po Karklę. Smagiai keliavome 2 kilometrus pėsčiomis pažintiniu taku „Litorina“ iki Olando kepurės. Grįžome pajūriu iki pakrantės artilerijos baterijos „Memel-Nord“. Apžiūrėjome vokiečių pastatytą bunkerį prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada važiavome į Klaipėdą, aplankėme Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, atidžiai klausėmės gidės ir pagilinome istorijos žinias. Klaipėdos kraštas unikalus tuo, kad mes jo neturėjome nuo XIII a. iki 1923 m. Visą laiką jis priklausė vokiečiams. Todėl papročiai ir tradicijos, drabužiai labai skiriasi nuo Didžiosios Lietuvos. Vėliau domėjomės modernia ekspozicija „Muziejuje 39/45“, sužinojome apie Klaipėdos tragediją. Miestas po Antrojo pasaulinio karo buvo beveik sugriautas, žmonės pasitraukė į Vakarus. Vietinių gyventojų beveik neliko. Sovietinė valdžia įsakė asmenims keltis iš Didžiosios Lietuvos į Klaipėdą. Ir dabar kai kurie klaipėdiečiai sako, kad lietuviai neišmano jų krašto istorijos, nes yra žemdirbiai, o čia gyveno kuršių gentys – žvejai. Galiausiai apžiūrėjome Klaipėdos pilies požemius, nes pati pilis sugriauta. Namo grįžome linksmai dainuodami.
Domėjomės Klaipėdos krašto istorija
Lapkričio 22 dieną su II a, II b, III a klasių entuziastais gimnazistais ir technologijų mokytoju Egidijumi Impoliu vykome į Klaipėdą. Pirmiausiai pasivaikščiojome po Karklę. Smagiai keliavome 2 kilometrus pėsčiomis pažintiniu taku „Litorina“ iki Olando kepurės. Grįžome pajūriu iki pakrantės artilerijos baterijos „Memel-Nord“. Apžiūrėjome vokiečių pastatytą bunkerį prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada važiavome į Klaipėdą, aplankėme Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, atidžiai klausėmės gidės ir pagilinome istorijos žinias. Klaipėdos kraštas unikalus tuo, kad mes jo neturėjome nuo XIII a. iki 1923 m. Visą laiką jis priklausė vokiečiams. Todėl papročiai ir tradicijos, drabužiai labai skiriasi nuo Didžiosios Lietuvos. Vėliau domėjomės modernia ekspozicija „Muziejuje 39/45“, sužinojome apie Klaipėdos tragediją. Miestas po Antrojo pasaulinio karo buvo beveik sugriautas, žmonės pasitraukė į Vakarus. Vietinių gyventojų beveik neliko. Sovietinė valdžia įsakė asmenims keltis iš Didžiosios Lietuvos į Klaipėdą. Ir dabar kai kurie klaipėdiečiai sako, kad lietuviai neišmano jų krašto istorijos, nes yra žemdirbiai, o čia gyveno kuršių gentys – žvejai. Galiausiai apžiūrėjome Klaipėdos pilies požemius, nes pati pilis sugriauta. Namo grįžome linksmai dainuodami.
Istorijos mokytoja Gražina Kairiūkštienė