Ir nieko čia, žmogau, nebepadarysi, jei tekstas, kurį atsivertei prieš metus ar dvejus, šiandien atrodo lyg skaitytas prieš šimtmetį, saugiai užklotas užmaršties sluoksniu. Toks turėtų būti ir Žemaitės – Žymantienės – Beniuševičiūtės apsakymas „Marti“ ar „Petras Kurmelis“ XXI a. aštuoniolikmečiui. Ir visai nekeista. Ko dabar verta aprašyta dviejų šeimų dramatiška gyvenimo istorija, persmelkta degtinės tvaiku, į aštrias skeveldras sudaužyta viltimi, moters agonija, jei vakarinės TV3 žinių laidos arba filmai filmukai be raidžių raidelių dešimt kartų dramatiškesni, vaizdingesni, rodos, su tikru kvapu, ryškiomis spalvomis ir kraujo klampumu. Tad kartoti paraidžiui – kankinti (ne)kultūros išvargintą žmogų. Gal dėl šios priežasties spektaklio veiksmo vieta - ne XIX a. pabaigos kaimas, o gydymo įstaiga. Gal todėl praeities vaizdai gaubiami šiluma, ginami ir saugomi. Gal todėl kankinti kitą ir kankintis pačiam – vienintelė sąlyga gyventi. O gal spektaklis apie tave, mielas Žiūrove? Tikriausiai ne...

Vaidina:

Jonas - D. Čepauskas, T. Kanapeckas

Petras - E. Paliulionis, J. Pačekajus

Jono mintys, bobutės - T. Baikštytė, M. Bučnytė, G. Janilionytė, V. Jakubauskaitė

Petro mintys, bobutės - D. Čepulionytė, E. Dirbanauskaitė, A. Lingytė, K. Dačiolaitė

Medicinos seserys - L. Balčiūnaitė, K. Dūdaitė, J. Kanaukaitė, B. Patašiūtė, L. Paužuolytė, M. Petrevičiūtė, G. Pliūraitė, R. Pučkoriutė

Mazgelis - E. Paliulionis, J. Pačekajus

Tatalis - D. Čepauskas, T. Kanapeckas

Sanitaras - A. Rimša

Režisierius - Valdas Gasparavičius

Do... va... no... kit!...