Emocijos išblės, tegu lieka tik gražūs prisiminimai ir stiprus MŪSŲ VISŲ RYŠYS...
Kai po šventės išgirstame tiek daug puikių atsiliepimų, nuoširdžių padėkų ir mielų pastebėjimų, tada tikriausiai ir patikime, kad buvo šilta nuo žmonių, dainų ir žodžių...
Viskas turi savo istoriją. Niekada nebūna per vėlu susiburti draugėn... Tokia diena buvo lapkričio 12-oji, kada prieš akis iškilo mokyklos vadovų, mokytojų, mokinių veidai, jiems ir jų pasakyti žodžiai, jausmų ir minčių nuotrupos. Iš atminties išplaukė ir seniau, prieš metus ar daugel metų, sutiktieji, jų poelgiai, įvykiai. Kad ir kaip toli nuėjome, PAKRUOJO „ATŽALYNO“ GIMNAZIJA ŠVENTĖ MOKYKLOS ĮKŪRIMO 165-erių ir GIMNAZIJOS ĮSTEIGIMO 70-ties METŲ JUBILIEJŲ. Svečiai, gimnazijos vadovai, mokytojai ir gimnazistai rinkosi į Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje šv. Mišias aukojo Pakruojo dekanas kunigas Remigijus Čekavičius ir monsinjoras Juozapas Antanavičius, mūsų mokyklos 2-osios laidos abiturientas, kuris sakydamas pamokslą prisiminė savo buvusius mokytojus, ne vienam suvirpino širdį jo prisiminimai iš mokyklinių laikų. Prieš šv. Mišias gimnazistė Kornelija kalbėjo apie tai, kad išaušo diena, sušildyta laukimu. Jei pažvelgtume iš aukštai į Pakruojį, suprastume, kokioj skaidrioj erdvėj gyvena mūsų miestas. Beviltiška būtų pasakoti apie rudens – žiemos grožį žvelgiant žemyn... Ir dar tas atpažinimo džiaugsmas... žiūrėk, ten mūsų išvaikščiotos gatvės, ir mano, mūsų bažnyčia, ak, ir mūsų mokykla... Kartoju žodžius „mano“, „mūsų“... Tekstas skambėjo kaip LAIŠKAS mokyklai... Laikas bėga taip greitai, kad mes tiesiog nespėjame pasikeisti. Pradėjęs šv. Mišias dekanas kunigas Remigijus Čekavičius pratęsė mintį apie laiką, kad jis yra piktas ir greitai prabėga, todėl kvietė džiaugtis tuo, kas buvo, ir priimti iš Dievo rankų tai, kas dar bus.
„Atžalyno“ gimnazijos bendruomenės atstovai prašydami tvirto tikėjimo, kuriuo būtų paremtas tolimesnis gyvenimo kelias mokykloje, prie Viešpaties altoriaus nešė atnašas: varpelį, kuris girdimas kasdien, kasmet, amžinai... mokyklai rašytus gimnazistų laiškus, kuriuose dalelė mokinių širdies: linkėjimai, sveikinimai, padėkos... mokytojai Joana ir Vidutis Skirmantai nešė dar dažais kvepiančią knygą „Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija. Praeitis ir dabartis“, juk taip svarbu, kad visa, kas svarbiausia, sugebėtume išsaugoti ir perduoti kitoms kartoms, taip pat buvo nešami ir gimnazijoje leisti laikraštukai ir dėkojama Dievui už suteiktus talentus bei gabumus. Direktorius ir pavaduotoja nešė 20 metų senumo albumus, kuriuose užfiksuoti mokyklos 50- ties metų jubiliejaus akimirkos. Radome ir direktoriaus Kęstučio Razumo padėkos raštą mokytojams, labai prasmingi pasirodė žodžiai, puikiai tinkantys ir šiandienai: „Kai pribręsta dvasia ir palinksta virš viso gyvenimo, matuojame ir savo mokyklos reikšmę. Kokia šviesa ji bešviestų atminty, neleiskime jai pražūti. Tegu skauda, tegu degina, degu įpareigoja, tegu veda per kasdienius rūpesčius ir džiaugsmą. Tegu padeda atrasti tikrąsias vertybes.“ Prie altoriaus pavaduotojos atnešė duoną ir vyną. Meldėme Visagalio, kad visi ieškotume Dievo bendrystės.
Bendruomeninėje maldoje prašėme, kad gimnazijos gyvenimas virstų džiaugsmu, kuris neišblėsta, patirtimi, kuri neišblunka. Gimnazistai meldėsi už visus mokytojus, dabar skubančius mums į pagalbą, seniau dirbusius, bet esančius čia šiandien su mumis, o jei ne, tai mintimis besiglaudžiančius prie gražios pedagogų bendruomenės, sujungtos nematomais praeities – dabarties – ateities ryšiais. Maldoje buvo prisiminti ir į amžinybę iškeliavę mokytojai, mokyklos vadovai, mokiniai, amžinai likę su jais dirbusių ir juos pažinusių žmonių širdyse. Gimnazijos pedagogai meldė, kad Dangaus Tėvas laimintų gražią bendrystę su visais gimnazistais, buvusiais ir dabar besimokančiais, kad mokiniai rinktųsi tik tai, kas tikra, vertinga ir amžina, o mokytojams Kristus suteiktų išminties ir stiprintų viltį. Taip pat buvo meldžiamasi, kad gerasis Viešpats laimintų mokyklą baigusius mokinius, kurie garsina gimnazijos vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Buvę mokytojai ir vadovai kreipėsi į Dievą prašydami gimnazijos bendruomenei šviesos nuskaidrintų dienų, kad bendraudami ir bendradarbiaudami nepristigtume žmogų pakeliančio džiaugsmo ir dvasinės stiprybės, o buvusius mokytojus Aukščiausiasis laimintų ir stiprintų, kad jie galėtų ir toliau didžiuotis, jog dirbo šioje gimnazijoje. Visagalio buvo prašoma atlyginti dangaus dovanomis visiems gimnazijos geradariams, rėmėjams, kurie savo darbų ir rūpesčių sūkuriuose nepamiršta mūsų gimnazijos ir niekada neatsisako padėti. Dėkota ir už mokinių tėvelius, kurie buvo ir yra sąmoningi, puoselėjantys mokyklos gerovę ir visada pasiruošę bendradarbiauti. Dekanas kreipėsi į gailestingą Dievą, kad visą buvusią ir dabar dirbančią bendruomenę mokyklos bendruomenę vestų meilės keliu, ugdytojų žingsnius kreiptų į šventumo kelią, o mokytojai su mokiniais kurtų ir skleistų grožį, kuris visam miestui teiktų viltį ir džiaugsmą.
Po šv. Mišių gimnazija jau laukė buvusių mokytojų, mokinių, dabar besimokančių, dirbančių, buvo galima pabendrauti ir vėl iš naujo pajusti tą nenutrūkusį visavertį pojūtį, pasigrožėti aplinka, iš naujo išgyventi tikrumo akimirkas... Šventės proga mokyklos jaunieji žurnalistai išleido jubiliejinį laikraštuką „Atžalynas“ iš arti“, kuriame pristatomas spalvingas gimnazijos gyvenimas, pateikiamos mokinių laiškų, rašytų mokyklai, ištraukos... Vyko registracija, svečiai aplankė gimnazijos muziejų, fotografavosi prie jubiliejui parengtos mobilios sienelės, kol į naują konferencijų ir posėdžių salę nepakvietė jautrūs ir taiklūs mokytojų Gražinos Spudienės ir Valdo Gasparavičiaus, šventės vedėjų, žodžiai: „Šiuose dideliuose namuose ant Kruojos kranto – tikrai graži šventė....“ Ne tik akimis, bet ir širdimi buvo skaitomi laiškai, o jie – juk mes patys... Siuntėme žinią ne tik vienas kitam, bet ir klausėmės, ką sako mokykla. Į širdį smelkėsi gimnazijos direktoriaus Kęstučio Razumo, kuris jau dvidešimt aštuonerius metus kuria gėrio oazę mokykloje, žodžiai. Jis dėkojo visiems atvykusiems ir pabrėžė, kad dabar mokykla kitokia, ji susiduria su įvairiais iššūkiais. Direktorius akcentavo, kad visas kolektyvas stengiasi dirbti dėl mokinių. K. Razumas pabrėžė, kad tik nagrinėdami praeitį galime numatyti ateitį. Gimnazijos vadovas džiaugėsi, kad daug mokinių dalyvauja popamokinėje veikloje. Dovaną gimnazijai įteikė muziejaus vadovas Vidutis Skirmantas. Jis su žmona parengė knygą „Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija. Praeitis ir dabartis“. Mokytojas teigė, kad kartu su J. Skirmantiene pabandė atkurti mūsų mokyklos bendruomenės nueitą kelią. V. Skirmantas pabrėžė, kad vartant ir skaitant knygą bus galima pasivaikščioti mokyklos istorijos keliais, linkėjo, kad gimnazija ir toliau būtų mokslo, kultūros ir meno židinys.
Klausėmės fleitos skambesio, gėrėjomės mišraus choro atliekamomis dainomis: „Palinko liepa šalia kelio“, „Mes čia“, „Gintarai“, „Lietuva“, „Mano kraštas“, žavėjomės vaikinų ansambliu ir jo atliekamais kūriniais: „Prisiminimai apie seną mokyklą“, „Paukščiai“, – tai mūsų mokytojų Ingridos T., Rūtos V., Aušrelės N. nuopelnas. Sukosi šokėjų poros, kantriai ruošiamos mokytojos Audronės G., pradžiuginusios visus šokiais: „Pakrėstinukė“, „Op – op“, „Pas močiutę augau“, „Gyvataras“. Nostalgiškus jausmus išgyveno tas, kuris išvydo ekrane prieš dvidešimt metų save, besisukantį šokio sūkuryje, o dabar scenoje Vesta L. ir Edas V. plastiškai judėjo Vienos valso ritmu – gražus kontrastas, tik paliudijantis, anot renginio vedėjų, kad tas prabėgęs laikas neištirpsta, įsismelkia į atmintį, palikdamas prisiminimų LAIŠKUS mums jautrius... Kartu su šventės vedėjais mokytojais laiškus skaitė ir šauniai renginį vedė gimnazistai Dovilė V. ir Rimbertas Z.. Štai ką mąsto pati mokykla: „Kasmet liepą praveriu duris būriui užaugusių vaikų – teskrenda savųjų kelių ieškoti. Kas rudenį sutinku būrį naujų, nedrąsių – teauga... Taip laikui bėgant septynmyliais žingsniais pro mano akis į platųjį pasaulį žvelgė, po mano sparnu užaugo 3767 Pakruojo krašto žmonės. Aš nuolat skaitau jų laiškus – GYVENIMĄ jų matau...“
Susirinkusius susimąstyti kvietė buvusių mokinių prisiminimų ištraukos, ne vienas svečias graudino kreipdamasis į gimnaziją: „Ar girdi mane, mokykla?“ Į šventę atvyko LEU Visuotinės istorijos katedros docentas, daktaras, leidyklos „Versus aureus“ direktorius Arturas Mickevičius. 31-osios laidos abiturientas džiaugėsi galėdamas būti šios mokyklos dalimi ir labai maloniai pradžiugino prisipažinęs, kad lankosi internetinėje gimnazijos svetainėje ir atidžiai skaito naujienas. Nuoširdžiai dėkojame už gerą žinią ir pažadame dar labiau stengtis – tai stimulas dirbti geriau ir kokybiškiau. A. Mickevičius perdavė direktoriui prezidento Valdo Adamkaus knygą ir sveikinimus. Kartu atvyko ir jo mama, buvusi direktoriaus pavaduotoja Emilija Mickevičienė, kuri džiaugėsi puikiais gimnazistų pasirodymais, ugdomais mokinių meniniais gebėjimais. Viešnia prisiminė, kad buvo reikli ir sau, ir mokiniams. Renginyje dalyvavo ir gimtosios kalbos mokytoja Danutė Augutienė, ištarusi, kad pirmąsyk taip aiškiai sužinojo, kad mokykla yra gyva, nes ji rašo laiškus, gauna juos. Lietuvos muzikų rėmimo fondo vadovė Liucija Stulgienė dėkojo už Pakruojo rajono Garbės pilietės vardo suteikimą ir sakė, kad yra be galo sujaudinta to, kas vyko scenoje. Viešnia prisiminė anuomet stiprią lituanistikos kalvę šioje mokykloje ir dėkojo už dabarties gyvenimą ir likusią ateitį rajonui, šiai mokyklai bei vylėsi, kad padedama savivaldybės plėtos kultūros tradicijas ir grąžins skolą. Prisiminimais pasidalijo ir Simona Albavičiūtė, 55-osios laidos abiturientė, teigusi, kad baigusi mokyklą suprato, kad gyvenime dažnai pykstame ant tų, kurie iš mūsų reikalauja daugiausiai, ir aklai norime to, ko neturime. Simona dėkojo mokyklai ir savo tėveliams mokytojams, kurie suformavo svarbią nuostatą, kad gyvenime žmogus yra atsakingas ne tik už save. Sveikinimo žodį tarė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas, įteikęs padėkas direktoriui ir mokytojams. Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė džiaugėsi emocijomis, įspūdžiais, gerais prisiminimais. Vedėjos žodžiais tariant, nesvarbu, kiek mokyklai metų, svarbu, kad ji gražėja, auga. Be to, yra proga padėkoti tiems, kas ją augina. Buvo pasveikinta visa bendruomenė ir atskiri padėkos raštai įteikti pedagogams už įvairias veiklas. Klestėti gimnazijai linkėjo ir rajono mokyklų vadovai, primindami, kad svarbu pastebėti ir mylėti vienas kitą. Seimo narys Vitalijus Gailius dėkojo direktoriui už siekį kurti laisvai mąstančius Lietuvos žmones. Gyvuoti bendruomenei linkėjo ir AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis Urmonas. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro bendruomenė išsakė lūkesčius, kad ir toliau mokykloje vietos rastų amžinosios vertybės, kad būtų dėstomos meilės ir atsakomybės pamokos.
Ilgiausių metų choras dainavo mokytojams, o renginio vedėjai visų vardu dėkojo jiems už dalykines ir už Gyvenimo pamokas. Šventę baigė vaikinų ansamblis atlikdamas dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ ir į dangų paleisdamas balionus su laiškais... Visi sustoję kartu dainavo, lingavo ir tikriausiai mąstė, kokią žinią kiekvienas siunčia asmeniškai Pakruojo kraštui, o galbūt ir visai Lietuvai...
Šventės vedėjai linkėjo gražaus pasibuvimo čia, mūsų visų namuose... Dar daug buvo išsakyta gražių linkėjimų, sveikinimų.... Iš tiesų... nėra išeinančiųjų, nėra pasiliekančiųjų – yra tik rūpesčius perduodantys vieni kitiems...
Daug garbių svečių atvyko pasveikinti gimnazijos ir atvežė nuostabių dovanų. Širdingai džiaugiamės ir dėkojame visiems:
Pakruojo rajono savivaldybės merui Sauliui Gegieckui,
Seimo nariui Vitalijui Gailiui,
Stasei Sabaliauskienei, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistei,
Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei,
Pakruojo seniūnui Sauliui Margiui,
AB „Klovainių skalda“ generaliniam direktoriui Vitoliui Urmonui,
AB „Dolomitas“ generaliniam direktoriui Antanui Bartuliui,
Monsinjorui Juozapui Antanavičiui, 2 - osios laidos abiturientui,
Arturui Mickevičiui, 31-osios laidos abiturientui, leidyklos „Versus aureus“ direktoriui,
Emilijai Mickevičienei, buvusiai direktoriaus pavaduotojai,
Danutei Augutienei, buvusiai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai,
Adelei Nikontienei, buvusiai direktoriaus pavaduotojai ir mokytojai,
Liucijai Stulgienei, 10-osios laidos abiturientei, Pakruojo rajono Garbės pilietei,
Pakruojo rajono mokyklų vadovams,
„Žemynos“ pagrindinės mokyklos bendruomenei,
Rozalimo pagrindinės mokyklos bendruomenei,
Linkuvos gimnazijos bendruomenei,
Muzikos mokyklos bendruomenei,
Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro bendruomenei,
Žeimelio profesinės mokyklos vadovui ir bendruomenei,
Jolitai Krumplytei, 50- osios laidos abiturientei
Zitai Vėžienei, buvusiai tremtinei,
Picerijos „Trys berneliai“ savininkei I. Šurnienei už dovanotas picas gimnazistams, kad įveiktų alkį per repeticijas ir puikiai šoktų bei dainuotų mokyklos jubiliejiniame koncerte.
Šventė buvo turininga, ne viską čia aprašėme... Plačiau galėsite paskaityti gimnazijos laikraštuke, kuriame dar norėsime pasidžiaugti, prisiminti, sugrįžti...
Emocijos išblės, tegu lieka tik gražūs prisiminimai ir stiprus MŪSŲ VISŲ RYŠYS...
Kai po šventės išgirstame tiek daug puikių atsiliepimų, nuoširdžių padėkų ir mielų pastebėjimų, tada tikriausiai ir patikime, kad buvo šilta nuo žmonių, dainų ir žodžių...
Viskas turi savo istoriją. Niekada nebūna per vėlu susiburti draugėn... Tokia diena buvo lapkričio 12-oji, kada prieš akis iškilo mokyklos vadovų, mokytojų, mokinių veidai, jiems ir jų pasakyti žodžiai, jausmų ir minčių nuotrupos. Iš atminties išplaukė ir seniau, prieš metus ar daugel metų, sutiktieji, jų poelgiai, įvykiai. Kad ir kaip toli nuėjome, PAKRUOJO „ATŽALYNO“ GIMNAZIJA ŠVENTĖ MOKYKLOS ĮKŪRIMO 165-erių ir GIMNAZIJOS ĮSTEIGIMO 70-ties METŲ JUBILIEJŲ. Svečiai, gimnazijos vadovai, mokytojai ir gimnazistai rinkosi į Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje šv. Mišias aukojo Pakruojo dekanas kunigas Remigijus Čekavičius ir monsinjoras Juozapas Antanavičius, mūsų mokyklos 2-osios laidos abiturientas, kuris sakydamas pamokslą prisiminė savo buvusius mokytojus, ne vienam suvirpino širdį jo prisiminimai iš mokyklinių laikų. Prieš šv. Mišias gimnazistė Kornelija kalbėjo apie tai, kad išaušo diena, sušildyta laukimu. Jei pažvelgtume iš aukštai į Pakruojį, suprastume, kokioj skaidrioj erdvėj gyvena mūsų miestas. Beviltiška būtų pasakoti apie rudens – žiemos grožį žvelgiant žemyn... Ir dar tas atpažinimo džiaugsmas... žiūrėk, ten mūsų išvaikščiotos gatvės, ir mano, mūsų bažnyčia, ak, ir mūsų mokykla... Kartoju žodžius „mano“, „mūsų“... Tekstas skambėjo kaip LAIŠKAS mokyklai... Laikas bėga taip greitai, kad mes tiesiog nespėjame pasikeisti. Pradėjęs šv. Mišias dekanas kunigas Remigijus Čekavičius pratęsė mintį apie laiką, kad jis yra piktas ir greitai prabėga, todėl kvietė džiaugtis tuo, kas buvo, ir priimti iš Dievo rankų tai, kas dar bus.
„Atžalyno“ gimnazijos bendruomenės atstovai prašydami tvirto tikėjimo, kuriuo būtų paremtas tolimesnis gyvenimo kelias mokykloje, prie Viešpaties altoriaus nešė atnašas: varpelį, kuris girdimas kasdien, kasmet, amžinai... mokyklai rašytus gimnazistų laiškus, kuriuose dalelė mokinių širdies: linkėjimai, sveikinimai, padėkos... mokytojai Joana ir Vidutis Skirmantai nešė dar dažais kvepiančią knygą „Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija. Praeitis ir dabartis“, juk taip svarbu, kad visa, kas svarbiausia, sugebėtume išsaugoti ir perduoti kitoms kartoms, taip pat buvo nešami ir gimnazijoje leisti laikraštukai ir dėkojama Dievui už suteiktus talentus bei gabumus. Direktorius ir pavaduotoja nešė 20 metų senumo albumus, kuriuose užfiksuoti mokyklos 50- ties metų jubiliejaus akimirkos. Radome ir direktoriaus Kęstučio Razumo padėkos raštą mokytojams, labai prasmingi pasirodė žodžiai, puikiai tinkantys ir šiandienai: „Kai pribręsta dvasia ir palinksta virš viso gyvenimo, matuojame ir savo mokyklos reikšmę. Kokia šviesa ji bešviestų atminty, neleiskime jai pražūti. Tegu skauda, tegu degina, degu įpareigoja, tegu veda per kasdienius rūpesčius ir džiaugsmą. Tegu padeda atrasti tikrąsias vertybes.“ Prie altoriaus pavaduotojos atnešė duoną ir vyną. Meldėme Visagalio, kad visi ieškotume Dievo bendrystės.
Bendruomeninėje maldoje prašėme, kad gimnazijos gyvenimas virstų džiaugsmu, kuris neišblėsta, patirtimi, kuri neišblunka. Gimnazistai meldėsi už visus mokytojus, dabar skubančius mums į pagalbą, seniau dirbusius, bet esančius čia šiandien su mumis, o jei ne, tai mintimis besiglaudžiančius prie gražios pedagogų bendruomenės, sujungtos nematomais praeities – dabarties – ateities ryšiais. Maldoje buvo prisiminti ir į amžinybę iškeliavę mokytojai, mokyklos vadovai, mokiniai, amžinai likę su jais dirbusių ir juos pažinusių žmonių širdyse. Gimnazijos pedagogai meldė, kad Dangaus Tėvas laimintų gražią bendrystę su visais gimnazistais, buvusiais ir dabar besimokančiais, kad mokiniai rinktųsi tik tai, kas tikra, vertinga ir amžina, o mokytojams Kristus suteiktų išminties ir stiprintų viltį. Taip pat buvo meldžiamasi, kad gerasis Viešpats laimintų mokyklą baigusius mokinius, kurie garsina gimnazijos vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Buvę mokytojai ir vadovai kreipėsi į Dievą prašydami gimnazijos bendruomenei šviesos nuskaidrintų dienų, kad bendraudami ir bendradarbiaudami nepristigtume žmogų pakeliančio džiaugsmo ir dvasinės stiprybės, o buvusius mokytojus Aukščiausiasis laimintų ir stiprintų, kad jie galėtų ir toliau didžiuotis, jog dirbo šioje gimnazijoje. Visagalio buvo prašoma atlyginti dangaus dovanomis visiems gimnazijos geradariams, rėmėjams, kurie savo darbų ir rūpesčių sūkuriuose nepamiršta mūsų gimnazijos ir niekada neatsisako padėti. Dėkota ir už mokinių tėvelius, kurie buvo ir yra sąmoningi, puoselėjantys mokyklos gerovę ir visada pasiruošę bendradarbiauti. Dekanas kreipėsi į gailestingą Dievą, kad visą buvusią ir dabar dirbančią bendruomenę mokyklos bendruomenę vestų meilės keliu, ugdytojų žingsnius kreiptų į šventumo kelią, o mokytojai su mokiniais kurtų ir skleistų grožį, kuris visam miestui teiktų viltį ir džiaugsmą.
Po šv. Mišių gimnazija jau laukė buvusių mokytojų, mokinių, dabar besimokančių, dirbančių, buvo galima pabendrauti ir vėl iš naujo pajusti tą nenutrūkusį visavertį pojūtį, pasigrožėti aplinka, iš naujo išgyventi tikrumo akimirkas... Šventės proga mokyklos jaunieji žurnalistai išleido jubiliejinį laikraštuką „Atžalynas“ iš arti“, kuriame pristatomas spalvingas gimnazijos gyvenimas, pateikiamos mokinių laiškų, rašytų mokyklai, ištraukos... Vyko registracija, svečiai aplankė gimnazijos muziejų, fotografavosi prie jubiliejui parengtos mobilios sienelės, kol į naują konferencijų ir posėdžių salę nepakvietė jautrūs ir taiklūs mokytojų Gražinos Spudienės ir Valdo Gasparavičiaus, šventės vedėjų, žodžiai: „Šiuose dideliuose namuose ant Kruojos kranto – tikrai graži šventė....“ Ne tik akimis, bet ir širdimi buvo skaitomi laiškai, o jie – juk mes patys... Siuntėme žinią ne tik vienas kitam, bet ir klausėmės, ką sako mokykla. Į širdį smelkėsi gimnazijos direktoriaus Kęstučio Razumo, kuris jau dvidešimt aštuonerius metus kuria gėrio oazę mokykloje, žodžiai. Jis dėkojo visiems atvykusiems ir pabrėžė, kad dabar mokykla kitokia, ji susiduria su įvairiais iššūkiais. Direktorius akcentavo, kad visas kolektyvas stengiasi dirbti dėl mokinių. K. Razumas pabrėžė, kad tik nagrinėdami praeitį galime numatyti ateitį. Gimnazijos vadovas džiaugėsi, kad daug mokinių dalyvauja popamokinėje veikloje. Dovaną gimnazijai įteikė muziejaus vadovas Vidutis Skirmantas. Jis su žmona parengė knygą „Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija. Praeitis ir dabartis“. Mokytojas teigė, kad kartu su J. Skirmantiene pabandė atkurti mūsų mokyklos bendruomenės nueitą kelią. V. Skirmantas pabrėžė, kad vartant ir skaitant knygą bus galima pasivaikščioti mokyklos istorijos keliais, linkėjo, kad gimnazija ir toliau būtų mokslo, kultūros ir meno židinys.
Klausėmės fleitos skambesio, gėrėjomės mišraus choro atliekamomis dainomis: „Palinko liepa šalia kelio“, „Mes čia“, „Gintarai“, „Lietuva“, „Mano kraštas“, žavėjomės vaikinų ansambliu ir jo atliekamais kūriniais: „Prisiminimai apie seną mokyklą“, „Paukščiai“, – tai mūsų mokytojų Ingridos T., Rūtos V., Aušrelės N. nuopelnas. Sukosi šokėjų poros, kantriai ruošiamos mokytojos Audronės G., pradžiuginusios visus šokiais: „Pakrėstinukė“, „Op – op“, „Pas močiutę augau“, „Gyvataras“. Nostalgiškus jausmus išgyveno tas, kuris išvydo ekrane prieš dvidešimt metų save, besisukantį šokio sūkuryje, o dabar scenoje Vesta L. ir Edas V. plastiškai judėjo Vienos valso ritmu – gražus kontrastas, tik paliudijantis, anot renginio vedėjų, kad tas prabėgęs laikas neištirpsta, įsismelkia į atmintį, palikdamas prisiminimų LAIŠKUS mums jautrius... Kartu su šventės vedėjais mokytojais laiškus skaitė ir šauniai renginį vedė gimnazistai Dovilė V. ir Rimbertas Z.. Štai ką mąsto pati mokykla: „Kasmet liepą praveriu duris būriui užaugusių vaikų – teskrenda savųjų kelių ieškoti. Kas rudenį sutinku būrį naujų, nedrąsių – teauga... Taip laikui bėgant septynmyliais žingsniais pro mano akis į platųjį pasaulį žvelgė, po mano sparnu užaugo 3767 Pakruojo krašto žmonės. Aš nuolat skaitau jų laiškus – GYVENIMĄ jų matau...“
Susirinkusius susimąstyti kvietė buvusių mokinių prisiminimų ištraukos, ne vienas svečias graudino kreipdamasis į gimnaziją: „Ar girdi mane, mokykla?“ Į šventę atvyko LEU Visuotinės istorijos katedros docentas, daktaras, leidyklos „Versus aureus“ direktorius Arturas Mickevičius. 31-osios laidos abiturientas džiaugėsi galėdamas būti šios mokyklos dalimi ir labai maloniai pradžiugino prisipažinęs, kad lankosi internetinėje gimnazijos svetainėje ir atidžiai skaito naujienas. Nuoširdžiai dėkojame už gerą žinią ir pažadame dar labiau stengtis – tai stimulas dirbti geriau ir kokybiškiau. A. Mickevičius perdavė direktoriui prezidento Valdo Adamkaus knygą ir sveikinimus. Kartu atvyko ir jo mama, buvusi direktoriaus pavaduotoja Emilija Mickevičienė, kuri džiaugėsi puikiais gimnazistų pasirodymais, ugdomais mokinių meniniais gebėjimais. Viešnia prisiminė, kad buvo reikli ir sau, ir mokiniams. Renginyje dalyvavo ir gimtosios kalbos mokytoja Danutė Augutienė, ištarusi, kad pirmąsyk taip aiškiai sužinojo, kad mokykla yra gyva, nes ji rašo laiškus, gauna juos. Lietuvos muzikų rėmimo fondo vadovė Liucija Stulgienė dėkojo už Pakruojo rajono Garbės pilietės vardo suteikimą ir sakė, kad yra be galo sujaudinta to, kas vyko scenoje. Viešnia prisiminė anuomet stiprią lituanistikos kalvę šioje mokykloje ir dėkojo už dabarties gyvenimą ir likusią ateitį rajonui, šiai mokyklai bei vylėsi, kad padedama savivaldybės plėtos kultūros tradicijas ir grąžins skolą. Prisiminimais pasidalijo ir Simona Albavičiūtė, 55-osios laidos abiturientė, teigusi, kad baigusi mokyklą suprato, kad gyvenime dažnai pykstame ant tų, kurie iš mūsų reikalauja daugiausiai, ir aklai norime to, ko neturime. Simona dėkojo mokyklai ir savo tėveliams mokytojams, kurie suformavo svarbią nuostatą, kad gyvenime žmogus yra atsakingas ne tik už save. Sveikinimo žodį tarė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas, įteikęs padėkas direktoriui ir mokytojams. Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė džiaugėsi emocijomis, įspūdžiais, gerais prisiminimais. Vedėjos žodžiais tariant, nesvarbu, kiek mokyklai metų, svarbu, kad ji gražėja, auga. Be to, yra proga padėkoti tiems, kas ją augina. Buvo pasveikinta visa bendruomenė ir atskiri padėkos raštai įteikti pedagogams už įvairias veiklas. Klestėti gimnazijai linkėjo ir rajono mokyklų vadovai, primindami, kad svarbu pastebėti ir mylėti vienas kitą. Seimo narys Vitalijus Gailius dėkojo direktoriui už siekį kurti laisvai mąstančius Lietuvos žmones. Gyvuoti bendruomenei linkėjo ir AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis Urmonas. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro bendruomenė išsakė lūkesčius, kad ir toliau mokykloje vietos rastų amžinosios vertybės, kad būtų dėstomos meilės ir atsakomybės pamokos.
Ilgiausių metų choras dainavo mokytojams, o renginio vedėjai visų vardu dėkojo jiems už dalykines ir už Gyvenimo pamokas. Šventę baigė vaikinų ansamblis atlikdamas dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ ir į dangų paleisdamas balionus su laiškais... Visi sustoję kartu dainavo, lingavo ir tikriausiai mąstė, kokią žinią kiekvienas siunčia asmeniškai Pakruojo kraštui, o galbūt ir visai Lietuvai...
Šventės vedėjai linkėjo gražaus pasibuvimo čia, mūsų visų namuose... Dar daug buvo išsakyta gražių linkėjimų, sveikinimų.... Iš tiesų... nėra išeinančiųjų, nėra pasiliekančiųjų – yra tik rūpesčius perduodantys vieni kitiems...
Daug garbių svečių atvyko pasveikinti gimnazijos ir atvežė nuostabių dovanų. Širdingai džiaugiamės ir dėkojame visiems:
Pakruojo rajono savivaldybės merui Sauliui Gegieckui,
Seimo nariui Vitalijui Gailiui,
Stasei Sabaliauskienei, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistei,
Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei,
Pakruojo seniūnui Sauliui Margiui,
AB „Klovainių skalda“ generaliniam direktoriui Vitoliui Urmonui,
AB „Dolomitas“ generaliniam direktoriui Antanui Bartuliui,
Monsinjorui Juozapui Antanavičiui, 2 - osios laidos abiturientui,
Arturui Mickevičiui, 31-osios laidos abiturientui, leidyklos „Versus aureus“ direktoriui,
Emilijai Mickevičienei, buvusiai direktoriaus pavaduotojai,
Danutei Augutienei, buvusiai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai,
Adelei Nikontienei, buvusiai direktoriaus pavaduotojai ir mokytojai,
Liucijai Stulgienei, 10-osios laidos abiturientei, Pakruojo rajono Garbės pilietei,
Pakruojo rajono mokyklų vadovams,
„Žemynos“ pagrindinės mokyklos bendruomenei,
Rozalimo pagrindinės mokyklos bendruomenei,
Linkuvos gimnazijos bendruomenei,
Muzikos mokyklos bendruomenei,
Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro bendruomenei,
Žeimelio profesinės mokyklos vadovui ir bendruomenei,
Jolitai Krumplytei, 50- osios laidos abiturientei
Zitai Vėžienei, buvusiai tremtinei,
Picerijos „Trys berneliai“ savininkei I. Šurnienei už dovanotas picas gimnazistams, kad įveiktų alkį per repeticijas ir puikiai šoktų bei dainuotų mokyklos jubiliejiniame koncerte.
Šventė buvo turininga, ne viską čia aprašėme... Plačiau galėsite paskaityti gimnazijos laikraštuke, kuriame dar norėsime pasidžiaugti, prisiminti, sugrįžti...