„Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį“, - yra pasakęs R.V. Emersonas.
Rugsėjo 26-oji Europos kalbų diena. Ta proga Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje vyko netradicinis renginys, skirtas šiai dienai paminėti. Lietuvių kalbos mokytojos paruošė stendą „Gimtųjų žodžių apkabintas, /Aš gyvas kalboje“ (Just. Marcinkevičius), kviesdamos dar karščiau puoselėti ir branginti savąją kalbą. Džiugu, kad galima grožėtis ir gėrėtis gimnazistų kūryba: pirmokų kurtais akrostichais apie lietuvių kalbą, antrokų, trečiokų ir ketvirtokų mintimis apie jos reikšmę ir svarbą. Pirmadienį per gimtosios kalbos pamokas vyko viktorina, skirta Europos kalbų dienai, pirmokai gimnazistai stengėsi atspėti B. Brazdžionio eilėraščio „Lietuvos vardas“ praleistus žodžius, o paskui išdidžiai užtraukė: „Lietuva, kai aš tave tariu – /Prieš akis sumirga raštų raštai“, aukštesnių klasių mokiniai pakartojo svarbesnius kalbotyros faktus, prisiminė frazeologizmus, patarles ir priežodžius, skaitė M. Daukšos „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“.
Į teatralizuotą kavinę pakvietė prancūzų kalbos mokytoja bei mokiniai. Reikėjo tik teisingai atsakyti į klausimus apie Prancūzijos kultūrą bei civilizaciją ir buvo galima iš kavinės meniu ne tik išsirinkti, bet ir paragauti gardžių skanėstų: Ingos obuolių pyrago, sūrio, bagetės (prancūziško batono), dienos pyrago su vyšniomis ir varške, taip pat kitų vaišių. Buvo smagu skambant prancūziškai muzikai pajusti tos šalies dvasią.
Anglų kalbos mokytojos kvietė dalyvauti viktorinoje apie angliškai kalbančių šalių kultūrą, meną, įžymius žmones. Šalia kabinetų buvo vaišinama tikra angliška arbata, sausainiais, stende puikavosi minėta užsienio kalba parašyti įvairūs posakiai ir faktai apie Europos šalis.
Išradingi buvo ir rusų kalbos mokytojai – jie ne tik vaišino arbata, bet ir turėjo paruošę originalių užduočių: reikėjo išsitraukti lapelį su daikto aprašymu rusų kalba, po to nufotografuoti aprašytą objektą ir parodyti. Už atliktą darbą – prizas. Mokiniai, kupini entuziazmo, plušo prie žodynų versdami frazę iš rusų kalbos į lietuvių, skubėjo fotografuoti ir grįžę laukė saldaus prizo.
Taigi, anot prancūzų kalbininko Antuano Mejė, kalba darosi pirmutinė aiškiausia ir reikšmingiausia žymė, kuria viena tauta skiriasi nuo kitos. Reikia mokytis kitų kalbų, bet, kaip rašo trečiokė Rugilė, gimtoji kalba – mūsų tautiškumo ir vienybės ženklas, praeities ir ateities tilto tiesėja. Svarbu nepamiršti, neišduoti, nepalikti, neapleisti...
RUGSĖJO 26-OJI – EUROPOS KALBŲ DIENA
„Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį“, - yra pasakęs R.V. Emersonas.
Rugsėjo 26-oji Europos kalbų diena. Ta proga Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje vyko netradicinis renginys, skirtas šiai dienai paminėti. Lietuvių kalbos mokytojos paruošė stendą „Gimtųjų žodžių apkabintas, /Aš gyvas kalboje“ (Just. Marcinkevičius), kviesdamos dar karščiau puoselėti ir branginti savąją kalbą. Džiugu, kad galima grožėtis ir gėrėtis gimnazistų kūryba: pirmokų kurtais akrostichais apie lietuvių kalbą, antrokų, trečiokų ir ketvirtokų mintimis apie jos reikšmę ir svarbą. Pirmadienį per gimtosios kalbos pamokas vyko viktorina, skirta Europos kalbų dienai, pirmokai gimnazistai stengėsi atspėti B. Brazdžionio eilėraščio „Lietuvos vardas“ praleistus žodžius, o paskui išdidžiai užtraukė: „Lietuva, kai aš tave tariu – /Prieš akis sumirga raštų raštai“, aukštesnių klasių mokiniai pakartojo svarbesnius kalbotyros faktus, prisiminė frazeologizmus, patarles ir priežodžius, skaitė M. Daukšos „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“.
Į teatralizuotą kavinę pakvietė prancūzų kalbos mokytoja bei mokiniai. Reikėjo tik teisingai atsakyti į klausimus apie Prancūzijos kultūrą bei civilizaciją ir buvo galima iš kavinės meniu ne tik išsirinkti, bet ir paragauti gardžių skanėstų: Ingos obuolių pyrago, sūrio, bagetės (prancūziško batono), dienos pyrago su vyšniomis ir varške, taip pat kitų vaišių. Buvo smagu skambant prancūziškai muzikai pajusti tos šalies dvasią.
Anglų kalbos mokytojos kvietė dalyvauti viktorinoje apie angliškai kalbančių šalių kultūrą, meną, įžymius žmones. Šalia kabinetų buvo vaišinama tikra angliška arbata, sausainiais, stende puikavosi minėta užsienio kalba parašyti įvairūs posakiai ir faktai apie Europos šalis.
Išradingi buvo ir rusų kalbos mokytojai – jie ne tik vaišino arbata, bet ir turėjo paruošę originalių užduočių: reikėjo išsitraukti lapelį su daikto aprašymu rusų kalba, po to nufotografuoti aprašytą objektą ir parodyti. Už atliktą darbą – prizas. Mokiniai, kupini entuziazmo, plušo prie žodynų versdami frazę iš rusų kalbos į lietuvių, skubėjo fotografuoti ir grįžę laukė saldaus prizo.
Taigi, anot prancūzų kalbininko Antuano Mejė, kalba darosi pirmutinė aiškiausia ir reikšmingiausia žymė, kuria viena tauta skiriasi nuo kitos. Reikia mokytis kitų kalbų, bet, kaip rašo trečiokė Rugilė, gimtoji kalba – mūsų tautiškumo ir vienybės ženklas, praeities ir ateities tilto tiesėja. Svarbu nepamiršti, neišduoti, nepalikti, neapleisti...
Jaunieji žurnalistai