Nauji mokslo metai – DIDELĖS ATSAKOMYBĖS, NUOLATINIO TOBULĖJIMO IR AMŽINOS JAUNYSTĖS PRADŽIA.
Mokslo ir žinių diena šiemet mus privertė susimąstyti apie lietų, kuris vieniems kėlė liūdesį ar nerimą, kitus džiugino... Galbūt pajutome dangų ir žemę jungiančią giją. Lietus, dangaus dovana, kalbėjo su mumis, girdėjome jo balsą, jautėme jo galią...
Mūsų gimnazijos bendruomenė Rugsėjo 1-osios šventę pradėjo Pakruojo šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Dekanas Kun. R. Čekavičius. šv. Mišių pradžioje buvo giedamas himnas „O Dvasia, Viešpatie, ateik“, kuriuo kreipiamasi į Šventąją Dvasią. Mokslo ir žinių šventės proga Dekanas ypač akcentavo išminties dovaną, kuri yra esminė šiame informacijos amžiuje, be to, kvietė ieškoti tiesos pavieniui ir bendruomenėse ir nepamiršti tikėjimo, kuris veda gyvenimo keliu. Pripildyti dieviškos šviesos skubėjome į mokyklą. Į Mokslo ir žinių šventę rinkosi „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenė ir garbūs svečiai. Trečiokai gimnazijos kiemelyje pasitiko ketvirtokus, jų auklėtojas ir sporto salėje prasidėjo iškilmingas renginys. Deimantė fleita sugrojo širdį veriančią melodiją. Sveikinimo žodį tarė pavaduotoja S. Bernadickienė. Vėliau visi giedojo Lietuvos Respublikos himną. Renginio vedėjos Martyna ir Deira pakvietė Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktorių K. Razumą tarti žodį. Anot direktoriaus, pasitinkam rugsėjį, naujų kelių, naujų svajonių pradžios metą, ir ši šventė visada yra graži, nuostabi. Gimnazijos vadovas dėkojo sportininkams, meno saviveiklininkams, olimpiadininkams, aktyviems gimnazistams, mokytojams. Naujųjų mokslo metų pradžios proga direktorius kvietė saugoti geranoriškumą, kurti grožį, gėrį, kad bendravimas taptų dar geresnis, o gyvenimas įgautų prasmę. Baigdamas kalbą direktorius K. Razumas pristatė naujas pavaduotojas: R. Augustinaitienę ir R. Bertulienę bei svečius, atvykusius į šventę. Seimo narys V. Gailius pasidžiaugė puikiu mokytojų, kurie padeda keliauti gimnazistams po žinių pasaulį, kolektyvu, priminė mokiniams, kad jie visada turi tėvelių palaikymą ir gali įgyvendinti savo svajones. Mokytojus Seimo narys pradžiugino kardeliais. Meras S. Gegieckas sveikindamas gražios šventės proga pavadino mus pačia geriausia rajono mokykla – didžiuojamės ir džiaugiamės. Anot Pakruojo rajono seniūno S. Margio, jaunimas – tai energija, galinti ir sugriauti, ir sukurti naują, savitesnį, tobulesnį pasaulį, jauniems žmonėms linkėta atrasti savo kelią, o mokytojams – pasisekimo. Seimo nario V. Gailiaus padėjėjas G. Šurna pasidžiaugė, kad girdėjo, jog šiemet pirmokų šalyje daugiau nei abiturientų, o mūsų gimnazistams linkėjo pagarbos, atkaklumo, o mokytojams – kantrybės. Pavaduotoja R. Augustinaitienė mokytojams linkėjo naujų idėjų ir kūrybiškumo bei inovatyvumo jas įgyvendinant, abiturientams, kurie stoja į finišo tiesiąją, – žinių ir stiprybės, o kreipdamasi į visą bendruomenę ir klausdama, ar sulauks ji ir pavaduotoja R. Bertulienė pagalbos ir palaikymo, išgirdo audringus plojimus, vadinasi, bendradarbiavimas bus prasmingas ir aktyvus. Renginio vedėja pirmokų auklėtojų vardu padrąsinimo žodį pakvietė tarti IA klasės auklėtoją V. Gudonienę, kuri nuoširdžiai linkėjo sėkmės pirmokams, sakydama, kad mokykla laukia jų visų: ir atradusių savo kelią, ir tebeieškančių. Abiturientus į darbą kvietė ir M. Mažvydo „Katekizmo“ pradžios žodžius priminė IVA klasės auklėtoja V. Juknienė, kalbėjusi abiturientų auklėtojų vardu. Mokytoja ragino tikėti knyga, nepamiršti tėvelių lūkesčių, akcentavo reikalingiausias savybes: darbštumą, drąsą, valią. Gimnazijos prezidentas D. Grinius linkėjo kiekvienam turėti ieškojimų ir atradimų kryptį. Šventėje skambėjo Gerdos T. daina, kuri taip atitiko tą garsiai barbenantį lietų. Juk tik tokią akimirką gali suprasti, kad lietuje telpa begalybė mažų lietaus lašų, kurie nešasi su savimi istorijos dalelę... Tie lašai, kaip ir mes žmonės, einam ir nueinam savo gyvenimo keliu, ištirpstam žemėje... Sutikime, juk lietus taip panašus į žmogų.
Baigėsi šventė sporto salėje – buvo duotas startas į žinių, pasiekimų, kūrybos, vaizduotės, naujų pokyčių pasaulį. Renginio vedėjos pakvietė pratęsti pokalbio į klases. O po klasių valandėlių nušvito saulė... Ar stebėjote kada saulę, sušvitusią po lietaus? Ne? Raskite laiko... Būtinai...
Gerbiamieji vadovai, tegul ši šventė atneša visiems Jums ramybę, tegul nušvinta tikėjimu, kad ir šiais metais nepristigs kūrybiškumo, užteks kantrybės ir sveikatos skleisti gėrį ir šviesą.
Brangieji mokytojai, būkite stiprūs, kantrūs, išmintingi, skleisdami augantiems žmonėms skaidrią mokslo šviesą. Mielieji mokiniai, supraskite, kad svarbiausia gyvenime kurti žmogui, tikėti žmogumi, mylėti žmogų. Kilkite aukštyn, į saulę. NESVARBU, KAD SPARNAI KARTAIS ATRODO PER SILPNI. TIKĖJIMAS, VILTIS IR MEILĖ DAŽNAI PADARO STEBUKLUS.
Nauji mokslo metai – DIDELĖS ATSAKOMYBĖS, NUOLATINIO TOBULĖJIMO IR AMŽINOS JAUNYSTĖS PRADŽIA.
Mokslo ir žinių diena šiemet mus privertė susimąstyti apie lietų, kuris vieniems kėlė liūdesį ar nerimą, kitus džiugino... Galbūt pajutome dangų ir žemę jungiančią giją. Lietus, dangaus dovana, kalbėjo su mumis, girdėjome jo balsą, jautėme jo galią...
Mūsų gimnazijos bendruomenė Rugsėjo 1-osios šventę pradėjo Pakruojo šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Dekanas Kun. R. Čekavičius. šv. Mišių pradžioje buvo giedamas himnas „O Dvasia, Viešpatie, ateik“, kuriuo kreipiamasi į Šventąją Dvasią. Mokslo ir žinių šventės proga Dekanas ypač akcentavo išminties dovaną, kuri yra esminė šiame informacijos amžiuje, be to, kvietė ieškoti tiesos pavieniui ir bendruomenėse ir nepamiršti tikėjimo, kuris veda gyvenimo keliu. Pripildyti dieviškos šviesos skubėjome į mokyklą. Į Mokslo ir žinių šventę rinkosi „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenė ir garbūs svečiai. Trečiokai gimnazijos kiemelyje pasitiko ketvirtokus, jų auklėtojas ir sporto salėje prasidėjo iškilmingas renginys. Deimantė fleita sugrojo širdį veriančią melodiją. Sveikinimo žodį tarė pavaduotoja S. Bernadickienė. Vėliau visi giedojo Lietuvos Respublikos himną. Renginio vedėjos Martyna ir Deira pakvietė Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktorių K. Razumą tarti žodį. Anot direktoriaus, pasitinkam rugsėjį, naujų kelių, naujų svajonių pradžios metą, ir ši šventė visada yra graži, nuostabi. Gimnazijos vadovas dėkojo sportininkams, meno saviveiklininkams, olimpiadininkams, aktyviems gimnazistams, mokytojams. Naujųjų mokslo metų pradžios proga direktorius kvietė saugoti geranoriškumą, kurti grožį, gėrį, kad bendravimas taptų dar geresnis, o gyvenimas įgautų prasmę. Baigdamas kalbą direktorius K. Razumas pristatė naujas pavaduotojas: R. Augustinaitienę ir R. Bertulienę bei svečius, atvykusius į šventę. Seimo narys V. Gailius pasidžiaugė puikiu mokytojų, kurie padeda keliauti gimnazistams po žinių pasaulį, kolektyvu, priminė mokiniams, kad jie visada turi tėvelių palaikymą ir gali įgyvendinti savo svajones. Mokytojus Seimo narys pradžiugino kardeliais. Meras S. Gegieckas sveikindamas gražios šventės proga pavadino mus pačia geriausia rajono mokykla – didžiuojamės ir džiaugiamės. Anot Pakruojo rajono seniūno S. Margio, jaunimas – tai energija, galinti ir sugriauti, ir sukurti naują, savitesnį, tobulesnį pasaulį, jauniems žmonėms linkėta atrasti savo kelią, o mokytojams – pasisekimo. Seimo nario V. Gailiaus padėjėjas G. Šurna pasidžiaugė, kad girdėjo, jog šiemet pirmokų šalyje daugiau nei abiturientų, o mūsų gimnazistams linkėjo pagarbos, atkaklumo, o mokytojams – kantrybės. Pavaduotoja R. Augustinaitienė mokytojams linkėjo naujų idėjų ir kūrybiškumo bei inovatyvumo jas įgyvendinant, abiturientams, kurie stoja į finišo tiesiąją, – žinių ir stiprybės, o kreipdamasi į visą bendruomenę ir klausdama, ar sulauks ji ir pavaduotoja R. Bertulienė pagalbos ir palaikymo, išgirdo audringus plojimus, vadinasi, bendradarbiavimas bus prasmingas ir aktyvus. Renginio vedėja pirmokų auklėtojų vardu padrąsinimo žodį pakvietė tarti IA klasės auklėtoją V. Gudonienę, kuri nuoširdžiai linkėjo sėkmės pirmokams, sakydama, kad mokykla laukia jų visų: ir atradusių savo kelią, ir tebeieškančių. Abiturientus į darbą kvietė ir M. Mažvydo „Katekizmo“ pradžios žodžius priminė IVA klasės auklėtoja V. Juknienė, kalbėjusi abiturientų auklėtojų vardu. Mokytoja ragino tikėti knyga, nepamiršti tėvelių lūkesčių, akcentavo reikalingiausias savybes: darbštumą, drąsą, valią. Gimnazijos prezidentas D. Grinius linkėjo kiekvienam turėti ieškojimų ir atradimų kryptį. Šventėje skambėjo Gerdos T. daina, kuri taip atitiko tą garsiai barbenantį lietų. Juk tik tokią akimirką gali suprasti, kad lietuje telpa begalybė mažų lietaus lašų, kurie nešasi su savimi istorijos dalelę... Tie lašai, kaip ir mes žmonės, einam ir nueinam savo gyvenimo keliu, ištirpstam žemėje... Sutikime, juk lietus taip panašus į žmogų.
Baigėsi šventė sporto salėje – buvo duotas startas į žinių, pasiekimų, kūrybos, vaizduotės, naujų pokyčių pasaulį. Renginio vedėjos pakvietė pratęsti pokalbio į klases. O po klasių valandėlių nušvito saulė... Ar stebėjote kada saulę, sušvitusią po lietaus? Ne? Raskite laiko... Būtinai...
Gerbiamieji vadovai, tegul ši šventė atneša visiems Jums ramybę, tegul nušvinta tikėjimu, kad ir šiais metais nepristigs kūrybiškumo, užteks kantrybės ir sveikatos skleisti gėrį ir šviesą.
Brangieji mokytojai, būkite stiprūs, kantrūs, išmintingi, skleisdami augantiems žmonėms skaidrią mokslo šviesą. Mielieji mokiniai, supraskite, kad svarbiausia gyvenime kurti žmogui, tikėti žmogumi, mylėti žmogų. Kilkite aukštyn, į saulę. NESVARBU, KAD SPARNAI KARTAIS ATRODO PER SILPNI. TIKĖJIMAS, VILTIS IR MEILĖ DAŽNAI PADARO STEBUKLUS.